Pasak EP, nors „didžiausia atsakomybė už visą Gvantanamo įlankos sulaikymo centro uždarymo procesą ir jo kalinių ateitį tenka JAV“, „atsakomybė dėl tarptautinės teisės normų laikymosi ir pagrindinių teisių gerbimo tenka visoms demokratinėms valstybėms, ypač ES ir jos valstybėms narėms, kurios kartu sudaro vertybių bendriją“.

Todėl parlamentas ragina ES valstybes, jei JAV administracija paprašytų, „būti pasirengusias priimti Gvantanamo kalinius ES siekiant padėti stiprinti tarptautinę teisę ir taip visų pirma visiems užtikrinti padorias ir žmoniškas sąlygas“. Europarlamentarai taip pat primena ES šalių pareigą bendradarbiauti ir konsultuotis tarpusavyje visuomenės saugumui svarbiais klausimais.

EP „ragina JAV užtikrinti, kad Gvantanamo kaliniams būtų suteikta galimybė naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, remiantis tarptautine ir JAV konstitucine teise“.

Pasak EP narių, visi kaliniai, prieš kuriuos surinkta pakankamai įrodymų, turi būti nedelsiant kompetentingo, nepriklausomo ir nešališko teismo viešai teisiami, ir, jei nuteisiami, įkalinami JAV. Tie, kuriems kaltinimai neiškeliami ir kurie nori būti repatrijuoti, turi būti kuo greičiau gražinti į savo šalį. Tuo tarpu tie, kuriems kaltinimai neiškeliami, bet kurie negali būti repatrijuoti dėl realaus pavojaus, kad savo šalyje bus kankinami ar persekiojami, turi būti suteikta galimybė pasilikti JAV, pasiūlyta humanitarinė apsauga ir atlyginta žala, pažymi europarlamentarai.

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių JAV 2002 m. sausį Gvantanamo įlankoje (Kuba) esančioje karinėje bazėje įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu. Įkalintiesiems nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, visų pirma teise į teisingą bylos nagrinėjimą, ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai – pavyzdžiui, jie buvo laikomi vandenyje, o tai, EP nuomone, prilygsta kankinimui ir žiauriam, nežmoniškam ar žeminamam elgesiui.

JAV valdžios paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu; taigi šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių. Kai kurie iš jų toliau lieka Gvantaname tik todėl, kad nėra šalies, į kurią jie galėtų saugiai grįžti, – JAV jiems nepateikė kaltinimų. Kitiems ketinama kelti baudžiamąsias bylas ir juos teisti. Vis dėlto JAV institucijos įtaria, kad 61 Gvantaname anksčiau kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje.

Naujai išrinktas JAV prezidentas B. Obama įsipareigojo per metus uždaryti Gvantanamo kalėjimą, taip pat atsisakyti ypatingųjų tardymo metodų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Rekomenduojame
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės