Toks Delfino Lorenzanos komentaras pasirodė keturios dienos po to, kai JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sakė, kad Vašingtonas įsikištų, jei ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje įvyktų koks nors ginkluotas Filipinų pajėgų ar laivų užpuolimas.
„Man kelia nerimą ne garantijų trūkumas,... (o) įtraukimas į karą, kurio nesiekiame ir nenorime“, – sakoma D. Lorenzanos pareiškime.
Filipinų pareigūnai užsiminė, kad 1951 metų abipusės gynybos sutartis su JAV gali nebūti taikoma šiame strateginės reikšmės vandens kelyje, nes Vašingtonas netrukdė Kinijai statyti dirbtinių salų virš rifų, į kuriuos pretenzijas reiškia Filipinai ir kitos kaimyninės šalys.
JAV nurodo, kad nepalaiko jokios šalies ginče dėl Pietų Kinijos jūros, į kurią pretenzijas reiškia Pekinas, Manila, Brunėjus, Malaizija, Taivanas ir Vietnamas. Tačiau Vašingtonas siuntė laivus netoli kinų pastatytų salų laisvai laivybai užtikrinti.
M. Pompeo penktadienį sakė, kad Kinijos veiksmai šiame vandens kelyje, kuriuo per metus praplukdoma trilijonų dolerių (eurų) vertės prekių, kelia pavojų ir JAV, ir Filipinams. JAV valstybės sekretorius žadėjo išlaikyti šį vandens kelią atvirą.
Tačiau D. Lorenzana nurodė, kad dėl šių karinio jūrų laivyno manevrų Filipinai pagal minimą sutartį gali būti automatiškai įtraukti į ginkluotą konfliktą.
Dėl „visai kitokios“ dabartinės saugumo aplinkos „būtina peržiūrėti sutartį“, pridūrė jis.
Kinija sparčiai ginkluojasi
Kinija antradienį paskelbė, kad šiais metais 7,5 proc. padidins savo karines išlaidas.
Dėl ekonomikos sulėtėjimo šalies karinis biudžetas didinamas mažiau nei praėjusiais metais, tačiau šis faktas tikriausiai nesumažins Azijos milžinės kaimynių nerimo.
Kariniame biudžete numatyta aprūpinti 2 mln. karių turinčią Liaudies išvadavimo armiją itin modernia technine įranga. Didžiules sumas planuojama skirti radarais nematomų karo lėktuvų, lėktuvnešių ir kitos ginkluotės įsigijimui.
Pekinas taip pat sugriežtino savo retoriką dėl bet kokių nepriklausomybės siekių savivaldą turinčiame Taivane ir toliau stiprina savo karines pozicijas ginčijamose teritorijose Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose.
Kinijos vyriausybė 2019-aisiais gynybai numačiusi skirti 1,19 trln. juanių (156,7 mlrd. eurų). Pernai šalis savo karinėms reikmėms išleido 1,11 trln. juanių – 8,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais, rodo vyriausybės ataskaita, pristatyta prasidėjus kasmetiniam Nacionalinio Liaudies Kongreso susitikimui.
Kinija, besididžiuojanti didžiausia pasaulyje armija, pagal karines išlaidas užima antrą vietą po Jungtinių Valstijų, kurios šįmet gynybai numatė skirti 716 mlrd. JAV dolerių. Kinija nuo 2015 metų nedidino karinio biudžeto dviženkliu skaičiumi.
Komunistų vyriausybė „tęs pastangas užtikrinti ginkluotųjų pajėgų politinį lojalumą“, sakė premjeras Li Keqiangas, kreipdamasis į beveik 3 tūkst. parlamento narių.
Jis pabrėžė, kad kariuomenė yra „absoliučiai pavaldi partijai“.
Li Keqiangas sakė, kad vyriausybė „stiprins karinį rengimą mūšio sąlygomis ir uoliai gins Kinijos suverenitetą, saugumą bei vystymosi interesus“.
Kinijos ekonomika pernai augo lėčiausiai nuo 1990 metų, nors prieaugis (6,6 proc.) visgi kiek viršijo vyriausybės nustatytą tikslinį lygį, kuris sudarė apie 6,5 procento.