Nacių lyderio asmenis karo laikų telefonas kitą mėnesį bus parduotas aukcione. Tikimasi, kad už jį bus gauta daugiau kaip 400 tūkstančių svarų (465 tūkstančių eurų).
Šis, kaip teigiama, „iš esmės neprilygstamos istorinės reikšmės“ daiktas buvo paimtas iš giliai po Berlynu įrengto „fiurerio bunkerio“. Jis atsirado pas britų kariškį, atvykusį į slaptą bunkerį netrukus po nacių lyderio savižudybės 1945 metų balandį artinantis Rusijos pajėgoms.
Iki tol A. Hitleris intensyviai naudojosi tuo telefonu: įsakmiai dalijo nurodymus koncentracijų stovyklų vadovams, taip pat savo kariškiams, kurie kariavo visame pasaulyje.
Vienas paskutiniųjų skambučių buvo nurodymas už išdavystę nužudyti jo svainį, generolą Hermanną Fegeleiną. Kitas – nurodymas padėjėjams padegti jo apartamentus po to, kai jis ir jo žmona Eva Braun nusižudys.
Telefoną paėmė brigados generolas seras Ralphas Rayneris. Manoma, kad jis buvo vienas pirmųjų ne sovietų karių, įžengusių į Berlyną po Vokietijos kapituliacijos. Jį feldmaršalas Bernardas Montgomery nusiuntė užmegzti ryšį su Rusijos kolegomis Berlyne, kurie jam ir padovanojo apdegusį bei apdaužytą raudoną telefoną.
Telefonas buvo pagamintas Vokietijos elektronikos milžinės „Siemens“, ant jo puikavosi išgraviruota svastika ir A. Hitlerio vardas.
Po karo jis parsivežė telefoną, paslėptą lagamine, į Jungtinę Karalystę, tačiau apie savo trofėjų nekalbėjo. Jis baiminosi, kad gali būti apkaltintas „plėšikavimu“ – už tokius veiksmus Didžiosios Britanijos kariams grėsė karo teismas.
Tad R. Rayner prieš savo mirtį 1977 metais perdavė telefoną savo sūnui Ranulfui Rayneriui, o pastarasis, į atsargą išėjęs kariuomenės majoras, dabar nusprendė telefoną parduoti vildamasis, kad jis bus eksponuojamas kaip nacių įvykdytų siaubingų nusikaltimų priminimas.
82 metų vyras, gyvenantis Doliše, Devono grafystėje, sakė: „Tai buvo asmeninis A. Hitlerio mirties instrumentas. Kai pagalvoji apie tai, kam jis buvo naudojamas, tai labai nelemtas prietaisas.
Nuo karo pabaigos ji buvo saugiai padėtas, nieko apie jį neskelbta. Tačiau darausi kaip reikiant senas ir toks daiktas neturi būti paslėptas. Viliuosi, kad jį nusipirks kažkas, kas galės eksponuoti jį ir jo istoriją. Nurodymai, kuriuos A. Hitleris iššaukė į telefono ragelį, daugelis jų įamžinti istorijoje, yra pamoka, kurios mes niekada neturėtumėme pamiršti“ .- teigė vyras.