Buvusio slaptojo agento A. Litvinenkos nužudymas 2006 metais „greičiausiai“ buvo įvykdytas su Rusijos prezidento Vladimiro Putino palaiminimu, teigiama tyrimo išvadose.
Jungtinės Karalystės aukščiausiojo teismo teisėjas seras Robertas Owenas sako: „Gana tikėtina, kad būtent Rusijos prezidentas po ilgai trukusių nesutarimų palaimino A. Litvinenkos nužudymą“.
Du Rusijos piliečiai – Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas – tapo kaltinamaisiais, jiems pateikti kaltinimai nužudžius buvusį slaptąjį agentą. Abu vyrai savo kaltę neigia.
Anot S. Oweno, greičiausiai abu įtariamieji vykdė Maskvos federalinės saugumo tarnybos žvalgybos nurodymus.
Minėdamas ne tik V. Putiną, bet ir tuometinį Rusijos federalinės saugumo tarnybos vadovą Nikolajų Patruševą, seras R. Owenas 300 puslapių tyrimo ataskaitoje rašo: „Atsižvelgdamas į visus sukauptus įrodymus ir mums prieinamus duomenis, galiu pareikšti, kad nurodymą Rusijos federalinei saugumo tarnybai imtis A. Litvinenko pašalinimo operacijos davė N. Patruševas ir prezidentas V. Putinas“.
Buvęs Rusijos žvalgybininkas mirė 2006-ųjų lapkritį. Britų policija nustatė, kad jis buvo nunuodytas itin retu radioaktyvaus polonio izotopu, kurio viename Londono viešbučių jam buvo įberta į arbatą.
Už tai yra atsakingi su Rusijos saugumo tarnybomis siejami Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas.
A. Litvinenkos našlė Marina teigė esanti „labai patenkinta“ tyrimo išvadomis.
Kalbėdama netoli Londono aukščiausiojo teismo, moteris teigė, kad žodžius, kuriuos jos vyras ištarė mirties patale, apkaltindamas V. Putiną, patvirtino Jungtinės Karalystės teismas.
Savo ruožtu M. Litvinenka paragino Britaniją pritaikyti atitinkamas sankcijas asmenims, susijusiems su jos vyro žmogžudyste, įskaitant V. Putiną.
Rusija su tyrimo išvadomis nesutinka
Pirmoji reakcija iš Maskvos buvo neįvardyto šaltinio pareiškimas valstybinei naujienų agentūrai RIA: „Maskva nesutiks su britų teismo sprendimu A. Litvinenkos byloje, Londonas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principus“.
Šaltinis taip pat sakė, kad pastarosiomis dienomis ne vienas pareigūnas davė aiškiai suprasti: jeigu Maskvai pasirodys „neteisėta“, kad dalis svarstymo buvo laikyta paslaptyje, galima kalbėti apie „rimtus padarinius“ dvišaliams Londono ir Maskvos santykiams.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos reakciją pranešime išdėstė jos atstovė Maria Zacharova.
„Savaime suprantama, mums reikia laiko, kad galėtume deramai susipažinti su šiuo dokumentu. Tik tada galėsime pateikti vertinimą. Nepaisant to, galiu pasakyti, kad Rusijos pozicija šiuo klausimu puikiai žinoma ir nepakitusi.
Labai apmaudu, kad išskirtinai baudžiamoji byla paversta politiniu reikalu, kuris temdo dviejų šalių diplomatinius santykius. Akivaizdu, jog sprendimas nutraukti koronerio tyrimą ir pradėti viešą svarstymą neapsiėjo be politinės potekstės.
Procesas, nepaisant skambaus pavadinimo, nebuvo skaidrus – nei Rusijai, nei paprastiems žmonėms (juk dalis svarstymų vyko už darų durų, argumentuojant, kad reikalas slaptas).
Atsižvelgiant į visą tai, realaus pagrindo tikėtis, kad galutinės proceso, kuris buvo akivaizdžiai politiškai motyvuotas ir neskaidrus, išvados (kuriose iš anksto buvo nulemtas „teisingas“ rezultatas) bus objektyvios ir subalansuotos, net nebuvo“, – teigiama pranešime.
A. Lugovojus: kaltinimai yra absurdiški
Reaguodamas į tyrimo išvadas, A. Lugovojus, besisukantis Rusijos politikos pasaulyje, pareiškė, kad jam metami kaltinimai yra „absurdiški“, skelbia Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
„Kaip ir tikėjomės, siurprizų nebuvo“, – teigia jis.
„Šiandien paviešintos tyrimo išvados dar kartą patvirtino Rusijai priešišką Londono poziciją, šalies trumparegiškumą ir britų nenorą nustatyti tikrosios A. Litvinenkos mirties priežasties“, – sako A. Lugavojus.
Sūnus: tėvo žudikus saugo Rusijos valstybė
Kiek anksčiau nužudyto buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos sūnus portalui „Sky News“ teigė esąs įsitikinęs, kad jo tėvo žudikus saugo Rusijos valstybė.
Anatolijus Litvinenka pasisakė prieš paskelbiant nepriklausomų ekspertų atlikto tyrimo dėl jo tėvo nužudymo ataskaitą.
„Tai buvo nepaprastai sudėtinga žmogžudystė, kuriai buvo pasitelktas ypač sudėtingas žudymo ginklas“, – trečiadienį teigė buvusio Rusijos šnipo sūnus.
Buvusio Rusijos šnipo žmogžudystė sulaukė pasaulinio dėmesio, tačiau A. Litvinenkos žmona Marina turėjo kovoti ilgus metus, kad būtų surengtas viešas tyrimas. Pasak M. Litvinenkos, V. Putinas privalės reaguoti į tyrimo išvadas.
„Jei šie vaikinai D. Kovtunas ir A. Lugovojus įvykdė žmogžudystę, jis (V. Putinas) privalės reaguoti, kadangi jis juos gynė“, – teigė A. Litvinenkos žmona, pridūrusi, kad po tyrimo išvadų paskelbimo ji reikalaus atsakymo iš Rusijos prezidento.
A. Litvinenkos šeima pabėgo iš Rusijos 2000 metais ir paprašė prieglobsčio Jungtinėje Karalystėje. A. Litvinenka buvo politinis aktyvistas, rašęs straipsnius, kritikuojančius V. Putiną. Jis taip pat dirbo Britanijos žvalgybos tarnyboje MI6, kuriai suteikė informacijos apie Rusijoje klestintį organizuotą nusikalstamumą.
Pranešama, kad Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sušaukė saugumo pareigūnų susitikimą, kurio metu svarstė galimus valstybės veiksmus po žmogžudystės tyrimo ataskaitos paskelbimo.
Tuo metu A. Litvinenkos sūnus Anatolijus, baiginėjantis politikos ir Rytų Europos studijas universitete, teigia norįs gyventi pagal priešmirtinį tėvo norą.
„Svarbiausias dalykas, kurio tėvas mane išmokė, yra būti sąžiningam, ginti tai, kas yra teisinga, būti geru žmogumi. Manau, kad tai bus geriausias būdas jį pagerbti“, – pridūrė A. Litvinenkos sūnus Anatolijus.
Savo ruožtu V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad Britanijos atlikto tyrimo rezultatai nėra aktuali tema Kremliui.
Tyrimas – po Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofos
Britanija apie šį tyrimą paskelbė 2014 liepą, praėjus kelioms dienoms po to, kai Rytų Ukrainoje buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas. Kadangi ta katastrofa siejama su Rusijos vaidmeniu Ukrainos rytus krečiančiame konflikte, britų sprendimas iš naujo atversti A.Litvinenkos bylą daugelio buvo įvertintas kaip spaudimo Maskvai dalis.
A.Litvinenka anksčiau dirbo Sovietų Sąjungos KGB, o vėliau – jos įpėdine tapusioje FSB. 1998 metais jis kartu su kitais FSB agentais Maskvoje surengė spaudos konferenciją, kaltindami agentūrą sąmokslu nužudyti Borisą Berezovskį – oligarchą, kuris padėjo V.Putinui ateiti į valdžią, bet atsigręžė prieš jį.
A.Litvinenka buvo teisiamas dėl įgaliojimų viršijimo. Nors agentas buvo išteisintas, 1999 metais jis pabėgo iš Rusijos – veikiausiai per Gruziją ir Turkiją, pasinaudojęs suklastotu pasu.
Vėliau jis buvo nuteistas už akių pagal kitokius kaltinimus, kurie, kaip teigia A.Litvinenkos šeima, buvo išgalvoti siekiant jį nutildyti – kaip ir kaltinimai dėl įgaliojimų viršijimo.
Britanija A.Litvinenkai suteikė prieglobstį, o vėliau – pilietybę. Jis taip pat atsivertė į islamą, susidraugavęs su tremtyje gyvenančiais čečėnų separatistų lyderiais.
Buvęs agentas buvo palaidotas Londone pagal musulmoniškus papročius švinu padengtame karste, kad nepasklistų į velionio organizmą patekusios radioaktyvios medžiagos.