Jų šeima priklausė Italijos pirštu vadinamoje Kalabrijoje įsikūrusiai itališkos mafijos atšakai „Ndrangheta“, rašo cbc.ca. Lea bandė pabėgti nuo tokio gyvenimo, siūlydama policijai informaciją mainais už jos apsaugą. Ir tuomet 2009 metais ji staiga pradingo. Denise liko viena su savo tėvu.
„Denise iš tikrųjų iškart atspėjo, kas nutiko jos motinai, tačiau taip pat iškart suprato, kad ji negali išsiduoti“, – sako knygos „The Good Mothers: The True Story of the Women Who Took on the World's Most Powerful Mafia“ (angl. Geros motinos: moterų, kurios susirėmė su galingiausia pasaulio mafija, tikra istorija) autorius Alexas Perry.
A. Perry pasakoja, kad tuo metu septyniolikos metų buvusi Denise turėjo „apsimesti, kad myli savo tėvą“. „Jai teko apsimesti, kad sutinka su tėvu, kai jis sako: „Tavo motina greičiausiai pabėgo į Australiją“. Ji laikė siaubingą paslaptį, kad žino, jog motiną nužudė jos tėvas“, – pasakoja knygos autorius.
A. Perry savo knygoje rašo apie nusikalstamą grupuotę „Ndrangheta“, kuri, jo teigimu, yra galingiausia iš visų trijų Italijos mafijų – ji pranoksta „Cosa Nostra“ Sicilijoje ir „Camorra“ Neapolyje.
Nors autoriaus teigimu „Ndrangheta“ per metus gauna 50-100 milijardų JAV dolerių (44-88 milijardus eurų), yra sukūrusi ginklų kontrabandos tinklą ir kontroliuoja 70 procentų kokaino gabenimo į Europą, tačiau gali būti, kad jūs apie ją niekada negirdėjote. Ir tai turi savas priežastis.
„Tiesą sakant, slaptumas yra jos sėkmės paslaptis, – aiškino A. Perry, – kaip ir tai, kad ji pagrįsta neįtikimai tampria, klaustrofobiška, kultą primenančia struktūra, kuri nesikeitė nuo XIX amžiaus pabaigos.“
Autoriaus teigimu, šioje mafijos kultūroje į moteris žiūrima kaip į daiktus. Merginos jaunos ištekinamos tam, kad suformuotų sąjungas.
„Jeigu esi neištikima, esi mirusi. Ir tave nužudys tavo tėvas, tavo brolis arba tavo sūnus, labai tikėtina, kad tavo kūną ištirpins rūgštyje, kad ištrintų šeimos gėdą“, – aiškina A. Perry.
Pabėgimas nuo mafijos
Lea mėgino pabėgti nuo tokio gyvenimo.
Ji gimė Kalabrijoje, kaip teigia A. Perry, „mafijos aristokratijai“ priklausančioje šeimoje. Smurtas tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Jos tėvas buvo nužudytas, kai ji dar buvo kūdikis, jos nedidelėje 400 žmonių turinčioje gyvenvietėje per tris dešimtmečius įvyko 35 žmogžudystės. Lea norėjo iš viso to ištrūkti nuo mažų dienų.
Būdama šešiolikos, ji ištekėjo už Carlo Cosco. Tai buvo vyras iš ūkininkaujančios šeimos ir ji tikėjosi, kad jis ją išsiveš į Milaną. Tačiau C. Cosco nuslėpė faktą, kad jis yra smulkus kokaino prekeivis. Jam santuoka su mergina iš kriminalinės šeimos, kokia buvo Leos, buvo per geras paaukštinimas, kad jam būtų galima atsispirti.
Kai jų santuoka gramzdino moterį vis giliau į nusikalstamą pasaulį, ją apėmė depresija ir ji kelis kartus bandė pakelti ranką prieš save. Kaip savo knygoje rašo A. Perry, 2002 metais Lea Italijos policijai teigė: „Iš tikrųjų tai nėra gyvenimas. Tai tik tam tikra egzistencija. Svajoji apie kažką, apie bet ką, nes nieko nėra baisiau už tokį gyvenimą“.
1991 metų pavasarį gimusi dukra Denise suteikė Leai pretekstą gyventi. Kai dukrai buvo dešimt, Lea nusprendė negalinti jos pasmerkti tokiam pačiam gyvenimui. Ji tapo antrąja moterimi, liudijusia prieš organizaciją „Ndrangheta“.
Ji pasiryžo liudytojų apsaugos programai, tačiau netrukus pasidavė paranojai: ėmė lankyti savigynos mokymus ir miegoti su peiliu po pagalve. Ji ir Denise kelerius metus slapstėsi, negalėjo dirbti ir bent kartą per metus persikeldavo gyventi kitur.
„Galiausiai valstybė viską sugadino… Buvo nuspręsta, kad jos parodymai buvo nenaudingi ir jie bandė išmesti ją iš programos“, – toliau pasakoja A. Perry.
Jos advokatai užblokavo šį žingsnį, tačiau Lea judviejų su dukra apsauga mažai bepasitikėjo.
„Ji pasakė dukrai, kad jiedvi turi du pasirinkimus: jos gali pabėgti į Australiją ir pabandyti pradėti naują gyvenimą, tačiau tam reikės pinigų, – sako A. Perry. – Arba jai reikia susitaikyti su Carlo.“
Ji susisiekė su savo sutuoktiniu ir ilgą laiką jis sudarė įspūdį, kad nori ją susigrąžinti. Po mėnesius trukusių pokalbių jis pakvietė Leą ir dukrą šeimos atostogų. Jie praleido keturias dienas Milane, vaikštinėdami po miestą ir kas vakarą vakarieniaudami kaip šeima.
„Carlo visą laiką apsimetinėjo, – sako A. Perry. – Visas šias keturias dienas jis davė nurodymus savo žmonėms ją nužudyti.“
Paskutinę kelionės dieną Lea dingo.
Gyvenimas su motinos žudiku
Kai Lea dingo, Denise nuėjo į policiją pranešti apie mamos dingimą. A. Perry rašo, kad dukra policijai pasakė: „Jeigu mano mama dingo, greičiausiai taip nutiko dėl to, kad ją nužudė mano tėvas“.
Kol policija vykdė tyrimą, ji vienerius metus praleido gyvendama su tėvu ir jo šeima, apsimesdama, tarsi nieko nenutiko.
Galų gale, kai buvo suimtas vienas Carlo vyrų ir šis viską prisipažino, paaiškėjo Lea likimas. Carlo pasmaugė žmoną užuolaidos virve, jo vyrai nuvežė jos kūną į sandėlį netoli Milano, kur praleido kelias dienas, tirpdydami moters kūną rūgštyje.
2012 metais Carlo buvo vienas iš šešių vyrų, kuriems už Leos nužudymą buvo skirta mirties bausmė. Denise davė parodymus prieš tėvą.
A. Perry teigia, kad Leos mirtis iš pradžių nesulaukė daug dėmesio Italijoje, mat mafijai priklausančios moters mirtis didelės užuojautos šioje šalyje nesukelia. Tačiau kai pasirodė pasakojimas apie jos drąsius mėginimus palikti mafiją, ji tapo augančio pasibjaurėjimo organizuotu nusikalstamumu Italijoje simboliu.
„Iki šios dienos Leos veidas puošia plakatus, kurie nešami prieš mafiją rengiamose demonstracijose, – aiškina A. Perry. – Jos vardu pavadinti tiltai ir parkai.“
2013 metais, praėjus ketveriems metams nuo moters nužudymo, buvo surengtos viešos Leos laidotuvės. Denise kreipėsi į minią.
„Mama, ačiū už viską, ką dėl manęs padarei, – sakė ji susirinkusiems žmonėms. – Ačiū už tai, kad suteikei man geresnį gyvenimą. Viskas, kas nutiko, viską padarei tu. Žinau, kad tu visa tai padarei dėl manęs, ir niekada nesiliausiu už tai dėkojusi.“
Europos galingiausia mafija
2010 metais Domenico Oppedisano dažnai buvo galima išvysti vežantį savo vaisius – pukšintį savo triračiu furgonu – į turgų Rosarno mieste pietų Italijoje. Tačiau aštuoniasdešimtmetis turėjo ir kitą darbą: jis buvo galingiausios mafijos grupuotės Italijoje „Ndrangheta“ tarybos pirmininkas, rašo CNN.
Prieš keletą savaičių keturių Europos valstybių policijos atliko reidus „Ndrangheta“ pinigų plovimo ir narkotikų kontrabandos imperijoje, suėmė 90 žmonių. Operaciją „Pollino“ – ji užtruko dvejus metus – jie pavadino „lemiamu smūgiu vienam galingiausių itališkų kriminalinių tinklų pasaulyje“.
Operacija vyko kitą dieną po to, kai Italijos Palermo regione kartu su dar 46 kitais asmenimis buvo suimtas įtariamas Sicilijos mafijos, žinomos „Cosa Nostra“ pavadinimu, vadovas, arba „krikštatėvis“.
Tačiau D. Oppedisano, suimtam prieš aštuonerius metus ir dabar sėdinčiam už grotų, tai visiškai nepaliko įspūdžio. „Ndrangheta“ daugiau kaip dešimtmetį buvo reidų ir netgi JAV Finansų ministerijos sankcijų taikinys. Nepaisant to, įtvirtino savo dominavimą kokaino prekyboje ir užmezgė santykius su kriminalinėmis grupuotėmis Lotynų Amerikoje, Niujorke, Turkijoje ir Albanijoje.
Manoma, kad „Ndrangheta“ apyvarta per metus siekia apie 60 milijardų dolerių (53 milijardus eurų) – tai maždaug Kroatijos arba Bulgarijos bendras vidaus produktas. Manoma, kad ši nusikalstama grupuotė gali kontroliuoti iki 80 procentų į Europą atkeliaujančio kokaino.
Veikė patyliukais
Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje po dviejų pagrindinių prokurorų Giovanni Falcone ir Paolo Borsellino nužudymo Italijos valdžia užsiėmė Sicilijos mafija „Cosa Nostra“.
Organizuotą nusikalstamumą tyrinėjanti mokslininkė Zora Hauser iš Oksfordo universiteto tvirtina, kad „tai žymiai susilpnino Sicilijos mafiją ir sunaudojo teisėtvarkos resursus“.
„Ndrangheta“ tame įžvelgė galimybę. Ši organizacija patyliukais, tačiau nuolat plėtė veiklą iš savo citadelės Kalabrijos kaimo kalnuose, pietinės Italijos „kojos piršte“.
Apie organizuotą nusikalstamumą tiriamosios žurnalistikos centrui „Investigative Reporting Project Italy“ rašanti žurnalistė Cecilia Anesi praleido nemažai laiko grupuotės veiklos zonoje. Jos teigimu, naujoji lyderių karta norėjo rasti būdus investuoti pajamas iš prekybos žmonėmis ir apsaugos. Ir rado – kokainas.
Italijos teismo dokumentai prekybą narkotikais vadina „narkotikų aukso kasykla, kurią „Ndrangheta“ naudoja vėlesnėms investicijoms į teisėtą ekonomiką Italijoje ir užsienyje“.
Grupuotė savo atkaklią kaimietišką kilmę suderino su gabumais inovacijoms. Antonio Nicaso, parašęs tris dešimtis knygų apie organizuotą nusikalstamumą, tarp jų kelias apie „Ndrangheta“, teigia, kad grupuotė mezga ryšius su narkotikų gamintojais ir platintojais visoje Lotynų Amerikoje: Peru, Kolumbijoje, Gajanoje ir Brazilijoje.
A. Nicaso CNN sakė, kad „Ndragetha“ kontroliuoja pagrindinius narkotikų prekybos kelius, įskaitant Brazilijos ir Vakarų Afrikos uostus. Ji taip pat veikia tokiuose Europos uostuose, kaip Antverpenas ir Roterdamas. Fiktyvi bendrovė Kolumbijoje milžiniškus kiekius kokaino paslėpė medžio anglies eksporto siuntose į Europą, kita padarė tą patį, tik su mediena, keliaujančia iš Gajanos.
Toji itališka vietelė
JAV diplomatiniame pranešime 2008 metais daroma išvada, kad „Ndrangheta“ nuslėpė savo kilmę gūdžioje Italijos provincijoje, išlaikydama savo banko sąskaitas Monte Karle ir Milane, bei perkeldama savo žmones į Kolumbiją, Ispaniją, Vokietiją, Balkanų šalis, Kanadą ir Australiją“.
„Ndrangheta“ plovė greitai augančias pajamas per investicijas į turizmą Prancūzijos Rivjeroje, restoranus ir nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, viešuosius pirkimus Šiaurės Italijoje. Ir ji virto didele Kalabrijos diaspora visoje Europoje (ypač Vokietijoje).
Naudodamiesi šeimyniniais ryšiais, klanai prisidengė Italijos užkandinėmis ir kavinėmis nuo Diuseldorfo iki Pietų Londono, kaip priedangomis pinigų plovimo operacijoms ir narkotikų platinimui. Vien per neseniai įvykusius reidus policija konfiskavo 4 tūkstančius kilogramų kokaino ir 140 kilogramų „Ecstasy“ tablečių, taip pat dideles sumas grynųjų.
C. Anesi teigia, kad tyrėjai turi duomenų, jog ledainė Vokietijos mieste Briugene taip pat buvo naudojama pinigams plauti. O picos restoranas netoli Kelno tapo logistikos baze, pinigų plovimo centru ir vieta, iš kur buvo organizuojamos Lotynų Amerikos narkotikų siuntos. Panašus vaidmuo teko ir restoranams dviejose Olandijos gyvenvietėse.
Kontroliuoja kiekvieną žemės grumstą
„Ndrangheta“ savo egzistavimą pradėjo XIX amžiuje kaip kaimo banditų grupuotė. Pavadinimą ji pasiskolino iš graikiško žodžio „heroizmas“. Kalabrija buvo ir toliau lieka puikia teritorija mafijai – kraštovaizdyje dominuoja Aspromontės kalnai. Atokus, uždaras ir vienas vargingiausių regionų Europoje yra priešiškas bet kokiai valstybinės valdžios formai.
Šiandien šiame regione dominuoja kelios istorinės šeimos, tokios kaip Pelle, Romeo ir Giorgi. „Ndrangheta“ „dvasiniais“ namais lieka San Lukos miestas, tačiau skirtingus municipalitetus arba „mandamenti“ kontroliuoja skirtingos šeimos. Vieno Italijos prokuroro teigimu, jie „Kalabrijoje“ kontroliuoja „kiekvieną žemės grumstą“.
Grupuotė neapsieina be vidinių kraujo keršto akcijų. Ilgametė nesantaika tarp dviejų šeimų, Nirta-Strangio ir Pelle-Vottari, pasiekė kulminaciją per išpuolį prieš piceriją Vokietijos mieste Duisburge 2007 metais, kai buvo nušauti šeši jauni vyrai iš Pelle klano.
Z. Hauser teigia, kad nepageidaujamas dėmesys paskatino „Ndrangheta“ suformuoti tam tikrą direktorių tarybą ginčams spręsti ir naujiems nariams priimti. Senasis D. Oppedisano galimai buvo jos „pirmininkas“.
Šeimos ryšiai šioje mafijos grupuotėje įtvirtinami per santuokas ir kraujo ryšiai pavertė „Ndrangheta“ sunkiau palaužiama nei kitas mafijos grupuotes. Z. Hauser teigia, kad grupuotėje „Ndrangheta“ „beveik neįmanoma atskirti kraujo šeimą nuo kriminalinės šeimos, be to, informacija organizacijoje dalijamasi palaipsniui, pagal griežtą hierarchiją“.
„Jeigu tūkstančiai „Cosa Nostra“ narių tapo informantais, tokį kelią pasirinko vos keli „Ndrangheta“ nariai ir beveik nė vienas jų nepriklauso viršūnei“, teigia A. Nicaso.
Tylos kodas arba „omerta“ išlieka galingas kaip visada. Tie, kurie peržengia liniją, kaip tai padarė šios grupuotės „atstovas“ Šiaurės Italijoje 2008 metais, ilgai netempia.
JAV diplomatai 2009 metais pranešė, kad „dauguma politikų, su kuriais susitikome per pastarąjį vizitą [Kalabrijoje] buvo nusiteikę fataliai, jie laikėsi nuomonės, kad mažai ką galima padaryti siekiant sustabdyti regiono kritimą ekonomine spirale žemyn ir palaužti „Ndrangheta“ viešpatavimą.
Chamelionas
Suėmimų banga pastarąjį dešimtmetį neabejotinai pakirto grupuotę. Vien 2010 metais surengto valymo metu buvo suimta 300 asmenų, tarp jų keli policijos pareigūnai.
A. Nicaso teigia, kad Jungtinės tyrimų komandos sukūrimas Europoje prieš dvejus metus buvo didelis žingsnis pirmyn, dėl dalijimosi žvalgybos informacija leidęs sujungti „Ndrangheta“ veiklos taškus per skirtingų valstybių sienas.
Taip pat tyrėjai pasinaudojo naujų technologijų teikiama nauda – jie įdiegė programinę įrangą šią savaitę areštuoto Domenico Pelle mobiliajame telefone. Šis asmuo, nepaisant savo jauno amžiaus (jam vos 27 metai), organizacijoje užėmė aukštas pareigas. Pasak C. Anesi, ši programinė įranga slapta įrašinėjo ne tik jo pokalbius, bet ir aplinkinius garsus.
Europos Sąjungos agentūra „Eurojust“ tvirtina, kad gruodžio pradžioje įvykusi operacija operacija buvo „didžiausia tokio pobūdžio Europoje iki šiol vykusi operacija“.
Tai teigiamos pusės. Tačiau Oksfordo universiteto tyrėja Z. Hauser CNN sakė, kad ši operacija nepakenks grupuotės gebėjimui veikti. „Tai tikriausiai susilpnino kai kurias šeimas, tačiau viena „Ndrangheta“ stiprybių yra tai, kad klanas naudojasi didele autonomija. Vienos šeimos susilpnėjimas lengvai gali virsti kitos šeimos sustiprėjimu“, – sakė ji.
Vienas Italijos policijos pareigūnas apibūdino nusikalstamą grupuotę kaip chamelioną, kuris kaitalioja savo veiklos būdus, tačiau visada išlaiko savo nematomą pagrindą Kalabrijos kalnuose.
Jis įsiterpė tarp vietos politikų ir gali pakreipti vietos rinkimus vieno ar kito kandidato naudai. Vienam teisėjui jis parūpino prostitučių. Jis nuperka, gąsdina ar likviduoja bet ką, kas drįsta jam mesti iššūkį.
Z. Hauser teigia, kad mafijos šeimos įsikūrusios faktiškai kiekviename Kalabrijos mieste ir kontroliuoja visą teisėtų ir neteisėtų ekonominių veiklų spektrą: atliekų tvarkymą, statybas, atsinaujinančią energetiką, žemės ūkį, turizmą, narkotikų ir ginklų prekybą, o visai neseniai į savo rankas paėmė ir pabėgėlių verslą.
Pasak A. Nicaso, pastarieji reidai „įbrėžė paviršių, tačiau mums reikia dešimties jų, vieno po kito, kad „Ndrangheta“ pajaustų tikrą poveikį“.
C. Anesi su tuo sutinka. Ji teigia, kad „Ndrangheta“ ištobulino meną prasiskverbti į bet kurią gyvenimo sritį Kalabrijoje, pavesdama didžiąją dalį purvino darbo laisvai samdomiems narkotikų prekeiviams visoje Europoje, o ypač Albanijos ir Turkijos gaujoms.
Po pastarųjų reidų, C. Anesi teigimu, „šeimoms teks reorganizuotis, tačiau po poros savaičių jos sugrįš“.