JAV prezidentas pažadėjo įvesti naujų sankcijų Šiaurės Korėjai, kurios bus nukreiptos į verslo, individualias ir finansines institucijas, padedančias Šiaurės Korėjos režimui, o Kinijos centrinis bankas ėmė įvedinėti griežtas JT sankcijas Pchenjanui.
Akivaizdu, kad raketų bandymais Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) demonstruoja savo galią JAV ir jų sąjungininkėms. Tai panašu į Irano strategiją – kuo arčiau branduolinio ginklo sukūrimo, tuo didesnė tikimybė, kad likęs pasaulis bus linkęs tartis.
Bet tai – tik dėmesio nukreipimas nuo kur kas rimtesnės problemos. Didžiausią grėsmę kelia Šiaurės Korėjos pajėgumas rengti kibernetinius išpuolius.
Nėra būdų išmontuoti branduolinę bombą
Šiaurės Korėja daug investavo į kibernetines operacijas, kad sutrikdytų savo priešus Vakaruose. Vakarų žvalgybos agentūros dėl 2014 m. išpuolio prieš kompaniją „Sony“ kaltino Šiaurės Korėjos žvalgybos agentūrą „Reconnaissance General Bureau“.
Manoma, kad būtent Šiaurės Korėja atsakinga už kibernetinį išpuolį prieš Bangladešo centrinį banką ir už pasaulinę viruso „WannaCry“ ataką šiais metais.
Pchenjano kibernetiniai šnipai vykdo nebrangiai atsieinančias, plataus poveikio atakas visame pasaulyje (kurių lengva išsiginti), kad pakenktų priešams, sutrikdytų Vakarus ir pavogtų pinigų. Ypač didelė išpuolių rizika finansų institucijoms, nes Šiaurės Korėjai labai reikia pinigų remti savo branduolinei programai.
Šiaurės Korėjos kibernetinių išpuolių tikslas – ne tik likti nesusektai, bet ir suduoti daugybę smūgių šalies nacionalinei strategijai, sąmoningai, organizuotai žlugdant ir puolant. Akivaizdu – kuo daugiau pinigų ir išteklių pavogs Šiaurės Korėja per kibernetinius išpuolius, tuo stipresne gali tapti jos kariuomenė.
Nors šalyje didžiulis nedarbo lygis, o daugumą eilinių piliečių gyvena baisiomis sąlygomis, Šiaurės Korėja skiria lėšų, lavina saujelę išrinktųjų mokslo ir technologijų srityje, kad jie dirbtų kibernetinei agentūrai, tai – aukščiausio lygio darbas šalyje.
Saugumo ekspertai ir iš šalies dezertyravę asmenys teigia, kad atlyginimai Šiaurės Korėjos kibernetinėje kariuomenėje siekia tūkstančius. Dažnai į elitinį korpusą atrenkami dar besimokantys studentai.
Visi šalies piliečiai privalo atlikti karinę tarnybą, bet atlikusieji tarnybą kibernetinės žvalgybos pajėgose toliau dirba dideliu pajėgumu, nes autoritarinei vyriausybei reikalinga jų pagalba. Taip Šiaurės Korėja turi savo dispozicijoje atsidavusių, sistemingai išlavintų šauktinių kibernetinę armiją.
Dažniausiai Šiaurės Korėjos kibernetiniai išpuoliai būna nukreipti į pietinę kaimynę.
Didėjant Vakarų spaudimui nutraukti Šiaurės Korėjos branduolinę programą, Kim Jong Unas atsakydamas greičiausiai tęs kibernetinius išpuolius. Savo ruožtu JAV reikėtų kurti planus, kaip atsakyti į Šiaurės Korėjos kibernetinius išpuolius.
Dar svarbiau būtų kurti tokią strategiją, kuri įsigalėtų, kai kibernetinis išpuolis būtų laikomas karo veiksmu. Kibernetiniai išpuoliai gali būti nukreipti ne tik į banko sąskaitas ar į tapatybės vagystę, jie gali visiškai išjungti elektrą, nutraukti vandens tiekimą, sutrukdyti dispečerinių darbą kad negalėtų saugiai nusileisti lėktuvai.
Amerikai reikėtų daug investuoti į kibernetinį svarbių infrastruktūros objektų saugumą, kontrolės tarnybų stiprinimą, padvigubinti finansinių sistemų ir elektros jėgainių saugojimą.
Tiek Šiaurės Korėjoje, tiek kitur ateityje konfliktai būtų tiek kinetiniai, tiek kibernetiniai. Reikia toliau stebėti Šiaurės Korėjos raketų bandymus, svarbu nepamesti iš akių šalies kibernetinių išpuolių, kurie pastaraisiais metais sukėlė sąmyšio Vakaruose ir toliau kels ateityje, jei nebus imtasi priemonių.