Jos pasisakymai kėlė vis daugiau abejonių, ar vykstant karui Ukrainoje ji geba vadovauti šalies daugelį metų apleistų ginkluotųjų pajėgų atkūrimui.
„Šiandien paprašiau kanclerio atleisti mane iš federalinės gynybos ministrės pareigų“, – sakoma Ch. Lambrechto pareiškime.
Už tai, kad negalėjo priimti „saugumo politikos sprendimų Vokietijos piliečių labui“ ji kaltino „daugelį mėnesių trukusį žiniasklaidos dėmesį jos asmenybei“.
„Bild“ praėjusią savaitę nurodė, kad planuojamo atsistatydinimo priežastis buvo Ch. Lambrecht suvokimas, kad Gynybos ministerijai reikia pokyčių.
Kaip galima įpėdine įvardijama Eva Högl.
Ch. Lambrecht pastaruoju metu Vokietijoje užgriuvo kritikos lavina. Gyventojai suabejojo ministrės kompetentingumu ir pasipiktino jos viešais pasisakymais, įskaitant Naujųjų metų sveikinimą, kuriame ji griaudint fejerverkams kalbėjo apie Rusijos invaziją į Ukrainą.
Remiantis penktadienį paskelbta visuomeninio transliuotojo ZDF apklausa, net 60 proc. apklaustų vokiečių norėjo, kad Ch. Lambrecht atsistatydintų. Už tai pasisakė ir pusė jos Socialdemokratų partijos rinkėjų.
Iš karto nebuvo jokių žinių, kas pakeis atsistatydinusią 57 metų ministrę.
Ch. Lambrecht atsistatydino lemtingu metu, kai Vokietija ir kitos Vakarų sąjungininkės patiria vis didesnį spaudimą pristatyti Ukrainai kovinius tankus.
Ukrainos gynybos kontaktinė grupė, koordinuojanti ginklų tiekimą Kyjivui, šią savaitę turi susitikti Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. lėmė esminį Vokietijos gynybos politikos lūžį, kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad Vokietijos armijai Bundesverui atnaujinti skirs 100 mlrd. eurų. Rugsėjį O. Scholzas pažadėjo paversti šalies kariuomenę „geriausiai apginkluota“ Europoje.