Likus mažiau nei keturioms savaitėms iki prezidento Baracko Obamos kadencijos pabaigos, J.Kerry apkaltino premjero Benjamino Netanyahu vyriausybę leidus Izraeliui ristis „amžinos okupacijos“ link.
Sausio 20 dieną JAV prezidento postą perims Donaldas Trumpas, kuris jau paragino Izraelį susiduriant su tarptautiniu spaudimu „stovėti tvirtai“, tad neaišku, kokį poveikį J.Kerry tikisi padaryti taikos procesui.
Tačiau jo išsamioje ir kartais piktoje kalboje buvo išdėstyti taikos susitarimo, kuris, kaip jis tikisi, pergyvens B. Obamą, parametrai: dvi valstybės su iki 1967 metų buvusiomis sienomis ir bendra sostine Jeruzalėje.
Vašingtono pareigūnai nesako, ką galėtų daryti toliau, bet Izraelis nuogąstauja, kad administracija gali bandyti įrašyti šiuos principus į kokią nors Jungtinių Tautų rezoliuciją ar Artimųjų Rytų diplomatinio ketverto pareiškimą.
Izraelis suskubo atmesti J. Kerry priekaištus, kurie, pasak B.Netanyahu, rodo, kad Vašingtono diplomatijos vadovas yra šališkas: palankiai nusiteikęs palestiniečių atžvilgiu.
Po J.Kerry kalbos B. Netanyahu sakė: „Daugiau kaip valandą Kerry įkyriai nagrinėjo nausėdijų klausimą ir vos paminėjo konflikto esmę – palestiniečių nepritarimą žydų valstybei su bet kokiomis sienomis.“
Vėliau B.Netanyahu pridūrė, jog „izraeliečiams nereikia, kad užsienio lyderiai jiems pamokslautų apie taikos svarbą“.
Laikas rinktis
J. Kerry kalba iš esmės nesiskyrė nuo Jungtinių Valstijų daugelio metų politikos ir jo pastarųjų mėnesių perspėjimų, bet ir kritiški, ir palaikantys stebėtojai atkreipė dėmesį į valstybės sekretoriaus detalią problemos, kaip jis ją mato, analizę.
„Šiandien maždaug tiek pat žydų ir palestiniečių gyvena tarp Jordano upės ir Viduržemio jūros, – sakė J. Kerry diplomatų auditorijai. – Jie turi pasirinkimą. Jie gali pasirinkti gyventi drauge vienoje valstybėje arba gali atsiskirti į dvi valstybes.“
„Bet yra fundamentali realybė: jei pasirinkimas yra viena valstybė, Izraelis gali būti arba žydiškas, arba demokratiškas – jis negali būti ir toks, ir toks – ir jis niekada iš tikrųjų negyvens taikiai“, – tvirtino J. Kerry.
Jis kalbėjo siaučiant diplomatinei audrai, kuri praėjusią savaitę kilo JAV diplomatams B.Obamos nurodymu nevetavus Izraelio atžvilgiu kritiškos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos.
Rezoliucijoje, dėl kurios JAV susilaikė ir kurią vienbalsiai parėmė kitos 14 Saugumo Tarybos narių, žydų nausėdijos Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante, už Izraelio 1967 metų sienų, iš esmės įvardijamos nelegaliomis.
J.Kerry sakė, jog šią rezoliuciją buvo leista priimti norint perspėti, kad nausėdijos kenkia pastangoms atgaivinti taikos derybas, o ne siekiant iš anksto nustatyti galutinį teritorijos statusą.
„Panieka ir nepagarba“
D. Trumpas, kuris būsimuoju JAV ambasadoriumi Izraelyje pasirinko žmogų, tvirtai remiantį nausėdijų plėtrą, neslėpė pasipiktinimo ir „Twitter“ parašė: „Mes negalime toliau leisti, kad su Izraeliu būtų elgiamasi su tokia absoliučia panieka ir nepagarba.“
Tačiau J.Kerry tvirtino, kad JAV negalėjo „ramia sąžine“ vetuoti rezoliucijos, su kuria apskritai sutinka, ir savo svarbioje kalboje pažėrė daugiau kritikos Izraeliui.
„Balsavimas JT buvo skirtas dviejų valstybių sprendiniui apsaugoti“, – sakė jis.
„Štai ką palaikome: Izraelio, kaip žydiškos ir demokratinės valstybės, taikiai ir saugiai gyvenančios greta savo kaimynų, ateitį“, – sakė J.Kerry ir pažymėjo, kad tokiam sprendiniui dabar iškilo „rimtas pavojus“.
Pasak valstybės sekretoriaus, nausėdijų statybos dominuoja Izraelio politikoje ir stumia į pavojų taikos perspektyvas.
„Tendencijos rodo plačias pastangas paimti Vakarų Kranto žemę Izraeliui ir čia užkirsti kelią bet kokiai palestiniečių plėtrai“, – sakė jis.
„Naujakurių darbotvarkė apibrėžia ateitį Izraelyje. Ir jų deklaruotas tikslas yra aiškus: jie tiki viena valstybe – didžiuoju Izraeliu“, – pridūrė J. Kerry.