Antradienį vykusiame virtualiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime kadenciją baigiantis JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo apkaltino Ankarą, kad ši kelia įtampą tarp Viduržemio jūros šalių sąjungininkių, be to, įsigijo Rusijoje gamintą priešraketinę gynybos sistemą, informuoja politico.eu.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu savo ruožtu pažėrė kaltinimų M. Pompeo, kad šis skambino sąjungininkėms Europoje ir kvietė vienytis prieš Turkiją, kad regioniniuose konfliktuose aklai palaikė Graikijos pusę ir nesutiko parduoti Ankarai JAV gamybos priešlėktuvinės gamybos sistemų „Patriot“.
Pasak Turkijos užsienio reikalų ministro, Amerika palaikė kurdų teroristines organizacijas Sirijoje, kol Turkija kovojo su „Islamo valstybe“, be to, JAV ir Prancūzija pagilino konfliktą Kalnų Karabache, palaikydamos Armėniją kare, kurį Azerbaidžanas laimėjo, padedamas Turkijos kariuomenės.
NATO nuotoliniu būdu vykusioje konferencijoje šalių narių užsienio reikalų ministrai ketino aptarti, kokie siekiai ir tikslai laukia NATO ateinantį dešimtmetį. Kai kurie diplomatai spėjo, kad M. Pompeo netgi norėjo sukelti įtampą, kad prezidento Joe Bideno administracijai būtų sudėtingiau pradėti darbą.
Dar pernai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsakė nepasitenkinimą dėl konfliktų tarp narių. Dabar nepriklausomi ekspertai parengė ataskaitą, kurioje sąjungininkės raginamos persvarstyti savo elgesį, būti vieningesnėmis ir apsvarstyti Demokratinio tvirtumo meistriškumo centro įkūrimą. Tokio pobūdžio centras teiktų paramą individualiai, atskirai narėms.
Kelios sąjungininkės palaikė M. Pompeo. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yvesas Le Drianas pasmerkė Ankaros elgesį ir pabrėžė – nebus įmanoma pasiekti vienybės ir susitelkimo, jei Turkija, kaip Rusija, kišis į kitų valstybių politinius reikalus.
Baigiantis susitikimui jau buvo aišku, kad 30 aljanso narių nepalankiai žiūri į Turkiją. M. Cavusoglu pakartotiniam raginimui NATO imtis veiksmų Libijos pilietiniame kare kitos sąjungininkės nepritarė. Be to, jos kaltino Turkiją, kad ši aštrina konfliktus, siųsdama ginklus ir karius Tripolio vyriausybei.
Graikijos užsienio reikalų ministras Nikosas Dendiasas į Turkijos priekaištą, kad Viduržemio jūros konfliktuose JAV palaiko Graikiją, pareiškė – Graikijos pozicija, kaip ir tarptautinė teisė, yra maksimalistinė.
Turkija daug metų konfliktuoja su kitomis aljanso narėmis, vis tik įrodė, kad kariniu požiūriu yra atkakliausia NATO narė, kuri, pasitelkusi karinę jėgą, pasiekia tikslų.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tarpininkavo ne tik Libijoje, bet ir Sirijoje, kur jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas remia valdžioje išliekantį Basharą al Assadą. Be to, Turkija padėjo Azerbaidžanui pasiekti pergalės tris dešimtmečius trukusiame konflikte su Armėnija dėl Kalnų Karabacho.
Pasak NATO diplomatų, M. Cavusoglu siuntė tarsi dvigubą žinią Vokietijai – gyrė Berlyną, kad sąžiningai tarpininkavo konfliktuose dėl Viduržemio jūros, bet ir apkaltino Vokietiją piratavimu, Vokietijos karinio jūrų laivyno pajėgos sulaikė Turkijos laivą, įtariamą nelegalių ginklų gabenimu.
Spaudos konferencijoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vengė atsakyti į klausimą apie žodinį konfliktą tarp M. Pompeo ir M. Cavusoglu, tik pareiškė, kad NATO konfliktų sprendimo mechanizmas padėjo sušvelninti įtampą tarp Atėnų ir Ankaros.
Tiesa, jis sutiko, kad esminė problema liko neišspręsta, tai priklausys nuo Vokietijos, kaip pagrindinės mediatorės, tarpininkavimo ir „politinės Graikijos ir Turkijos valios“.
Kaip J. Bideno prezidentavimas paveiks Turkiją?
Akivaizdu, kad pasikeitusi administracija Baltuosiuose Rmuose nežada nieko gero draugiškus ryšius su ligšioliniu prezidentu D. Trumpu palaikiusiam R. T. Erdoganui.
Kelios savaitės prieš išrenkant JAV prezidentu J. Bideną, Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas suorganizavo savo partijos susitikimą, kuriame nuskambėjo įžūli žinia JAV. „Neįsivaizduoji, su kuo turi reikalų“, – pareiškė R. T. Erdoganas NATO sąjungininkei. „Gali įvedinėti kokias tik nori sankcijas“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Amerikos grasinimus po to, kai Turkija nusipirko iš Rusijos priešraketinės gynybos sistemą.
Komentarai veikiausiai buvo skirti J. Bidenui. Kaip sakė vienas Turkijos vyriausybės aukšto rango atstovas, norėjęs likti anonimu, „žmonės čia per daug nesidžiaugia [J. Bideno prezidentavimo] perspektyva“.
Donaldo Trumpo prezidentavimo laiku JAV santykiai su kai kuriomis valstybėmis suprastėjo, bet su Turkija iš esmės buvo geri. Kaip viename interviu vasarą sakė D. Trumpas, „gerai sutariu su R. T. Erdoganu“.
Netrukus Turkija įsigijo iš Rusijos „S-400“ priešraketinės gynybos sistemą. Pagal JAV sankcijų taikymo aktą (angl. CAATSA), iš Rusijos karinę įrangą perkančios valstybėms turi būti įvedamos sankcijos. Vis tik D. Trumpas, nors ir raginamas Kongreso, Valstybės departamento pareigūnų, kelis kartus nesutiko įvesti sankcijų Turkijai.
Spalį R. T. Erdoganas patvirtino, kad Turkija išbandė „S-400“, rašo aljazeera.com.
Pasak turkų valdžios pareigūno, D. Trumpas bent jau palaikė darbinius santykius su Turkijos prezidentu, „trukdė Kongresui įvesti sankcijas“.
Ekspertai prognozuoja, kad tik laiko klausimas, kada J. Bidenas sieks pažaboti Turkiją.
Griežtos priemonės prieš Turkiją
Pasak Germano Marshallo fondo pareigūno Nicholaso Danfortho, D. Trumpas buvo paskutinis Turkijos sąjungininkas Vašingtone.
Griežtos priemonės, siekiant sudrausminti Turkiją, būtų matomi J. Bideno veiksmai padaryti galą daug kritikuotam D. Trumpo prielankumui autoritariniams lyderiams.
„Dabar, kai Turkija vėl išbandė „S-400“, J. Bidenas privalo įvesti sankcijas, pagal CAATSA. Klausimas, kiek agresyviai jis nuspręs jas įvesti ir kaip reaguos finansinės rinkos“, – teigė N. Danforthas.
Pagal CAATSA, iš visų sankcijų prezidentai gali parinkti penkias – nuo teisėsaugos srities iki banko transakcijų ribojimo ar uždraudimo individualiems pareigūnams skolintis iš JAV institucijų.
Buvusio Turkijos diplomato, ekspertų grupės ESAM Stambule vadovo Sinano Ulgeno teigimu, sankcijų lygis priklausys nuo politinio balanso su Kongresu.
Demokratai, tikėtina, norėtų griežtesnių sankcijų, bet jiems nepavyko perimti kontrolės Senate.
Abu minėti analitikai įsitikinę – Turkijos dalyvavimas „stealth“ technologijos karinių orlaivių. „US F-35“ programoje baigtas.
Nors Ankara „sieks dialogo su J. Bidenu“, santykių pradžia jau nėra gera. N. Danforthas pasisakė dar tiesmukiau: „Ankarai įklimps, siekdama atitaisyti santykius su visais žmonėmis, kuriuos atstūmė per daugelį metų.“