Tokių drastiškų sprendimų pareikalavo kone per pusę nuo praeitų metų lygio atpigusi nafta. Netekusi net 22 proc. pajamų, šalies valdžia buvo priversta įšaldyti svarbiausius projektus. Valstybinė naftos bendrovė „Saudi Aramco“ skelbia, kad grynasis pelnas pirmąjį 2020 metų ketvirtį smuko 25 proc., iš esmės tokį skaudų pokytį lėmė sumažėjusi žaliavinės naftos kaina.
„Šios priemonės labai puikiai iliustruoja poreikį kuo skubiau imtis valdyti išlaidas ir bandyti stabilizuoti sumenkusias naftos kainas. Saudo Arabijos ekonomika atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, prireiks laiko, kol viskas grįš į normalias vėžes“, – sako Persijos įlankos regiono ekspertas Michaelas Stephensas.
Šiuo metu šalies ekonomikos planus, iš dalies priklausančius nuo milijonų nekvalifikuotų darbininkų iš įvairių Azijos valstybių, dauguma kurių gyvena susispaudę antisanitarinėmis sąlygomis, kaip reikiant jaukia kovos su COVID-19 planus.
Be to, Saudo Arabijos kronprincas, nors ir vis dar gana populiarus gimtinėje, ir toliau išlieka savotišku atstumtuoju Vakaruose, o tokią ne itin malonią situaciją lėmė įtarimai dėl galimo jo vaidmens garsaus Saudo Arabijos žurnalisto Jamalio Khashoggi nužudymo byloje. Tarptautinis investuotojų pasitikėjimas po šio žiauraus nusikaltimo, kai 2018 metais Saudo Arabijos konsulate valstybės agentai šaltakraujiškai nužudė ir nupjovė galvą žurnalistui, niekada (arba bent jau labai ilgai) nebebus toks, kaip buvęs.
Daugiau nei penkerius metus lėšas iš Saudo Arabijos biudžeto siurbęs karinis konfliktas kaimyniniame Jemene, tenka pripažinti, neatnešė jokios naudos, vien nuostolius, o nesutarimai su Kataru labai pakenkė kad ir iliuzinei šešių Persijos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos narių vienybei.
Taigi, kiek rimtos Saudo Arabiją kamuojančios problemos?
Pirmiausia aptarkime kiek platesnį vaizdą. Naujojo koronaviruso pandemija palaužė ekonomikas visame pasaulyje, tad sudėtinga Saudo Arabijos situacija – jokia ne išimtis. Šalis turi finansinę pagalvę – valstybinį turto fondą „Public Investment Fund“. Skaičiuojama, kad jo vertė šiuo metu siekia 295 mlrd. eurų. Šalis turi ir „Saudi Aramco“ – naftos bendrovę, kurios didžioji dalis priklauso valstybei. Praeitais metais ji buvo vertinama maždaug 1,7 trilijonų dolerių – tai maždaug tuometinis „Google“ ir „Amazon“ kartu sudėjus.
Pardavusi vos nedidelę jos dalį – 1,5 proc. – Saudo Arabija gavo daugiau nei 25 mlrd. dolerių. Tai didžiausia suma per visą prekybos akcijų biržoje istoriją.
„Saudo Arabija gana neblogai pasirengusi išbandymams. Turi sukaupę nemenkų atsargų, o tai reiškia, kad iš šios naftos kainų krizės ji gali išbristi išsaugojusi turimą rinkos dalį ar netgi kiek pasigerinti buvusią situaciją“, – įsitikinęs 2007-2010 metais Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Rijade pareigas ėjęs seras Williamas Patey.
Strateginė metų metus Irano šaliai keliama grėsmė nesitraukia, bent jau kol kas, o tai iliustruoja ir Teherano praeito rugsėjo indėlis į išpuolį prieš Saudo Arabijos naftos perdirbimo infrastruktūros objektus, o vėliau, sausį – bandymai sieti Saudo Arabiją su amerikiečių įvykdyta Irano revoliucijos gvardijos Qasemo Soleimani likvidavimo operacija.
Gegužę Pentagonas atsiėmė „Patriot“ raketų baterijas, kurias buvo pasiuntęs kaip skubią gynybinę paramą. Nors terorizmo grėsmė, kurią kelia džihadistai, siejami su „Islamo valstybe“ ir „Al Qaeda“, vis dar šalia, pastaruoju metu pakankamai suvaldyta ir sumenkusi.
Nepaisant to, Saudo Arabijos laukia ne vienas itin rimtas išbandymas.
Kas laukia Saudo Arabijos ekonomikos?
Šią savaitę paskelbus apie diržų veržimosi politikos gaires, tai tapo itin nemalonia naujiena daugumai Saudo Arabijos gyventojų, viltingai žvelgusių į ateitį (šalyje garsiai kalbėta apie grandiozinius planus mažinti ekonomikos priklausomybę nuo naftos pajamų, dėl ko šalis ne kartą praminta pasaulio benzino kolonėle).
Net pats Saudo Arabijos finansų ministras pripažino, kad teks imtis „skausmingų priemonių“. Jos skirtos sutaupyti 26 mlrd. dolerių, tačiau kombinuota COVID-19 žala ir naftos kainų krizė Saudo Arabijos centriniam bankui tokios sumos finansinę naštą užkrovė vos per vieną mėnesį – kovą. Pirmąjį 2020 metų ketvirtį Saudo Arabijos biudžeto deficitas siekia 9 mlrd. dolerių.
Ir tai ne pirmasis kartas, kai Saudo Arabijai tenka veržtis diržus. 1998 metų gegužę Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos viršūnių susitikime Abu Dabyje Saudo Arabijos kronprincas Abdullah savo kolegoms perdavė labai grėsmingą žinią. „Nafta kainuoja 9 dolerius už barelį. Geri laikai baigėsi – ir jie nebesugrįš. Atėjo metas veržtis diržus“, – kalbėjo kronprincas. Tiesą sakant, vėliau naftos kaina šoktelėjo ir iki kiek daugiau nei 100 dolerių už barelį, tačiau iki tol šaliai teko priimti nemažai skaudžių sprendimų, pavyzdžiui, stabdyti ambicingus statybos projektus. Šį kartą reikalai gali būti dar prastesni.
Naujasis koronavirusas ir naftos kainų griūtis tarsi cunamio banga nušlavė ne vieną didelio masto karalystėje vystytą projektą ir privertė užduoti klausimą, ar Saudo Arabijos kronprinco taip išliaupsinta programa „Vision 2030“ dar gali virsti realybe.
Programos, kurios tikslas kiek įmanoma sumažinti šalies istorinę priklausomybę tiek nuo pajamų iš naftos, tiek nuo atvykėlių darbo jėgos, epicentre – didžiulis 500 mlrd. dolerių futuristinis miestas dykumos širdyje, pavadintas NEOM.
Valdininkai tikina, kad projektas bus vystomas ir toliau, tačiau dauguma analitikų įsitikinę, kad lėšų karpymas ir vilkinimas – neišvengiami dalykai.
„Skaudžiausias smūgis teks privačiam sektoriui, jis labiausiai nukentės nuo diržų veržimosi politikos. Karalystės taikomos priemonės kenkia darbo vietas kuriantiems ir užtikrinantiems verslams, o tai dar labiau apsunkins atsigavimą ateityje“, – sako M. Stephensas.