Kitą dieną po ketvirtadienį vyksiančio Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdžio dėl kibernetinių grėsmių JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriai, taip pat nacionalinės žvalgybos direktorius informuos išrinktąjį prezidentą D.Trumpą apie Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų rinkimų procesą Jungtinėse Valstijose.
Kol kas D. Trumpas yra itin kritiškai nusiteikęs JAV žvalgybos bendruomenės atžvilgiu ir net palaikė prieštaringai vertinamo „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o tvirtinimą, neva vogtus demokratų elektroninius laiškus jam nutekinusi ne Maskva.
Šis komiteto posėdis bus pirmasis iš kelių, per kuriuos bus siekiama ištirti galimai Rusijos vykdytas kibernetines atakas kenkiant JAV interesams ir sukurti veiksmingų gynybinių priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią panašioms atakoms ateityje.
„Savaime suprantama, kalbėsime apie programišių atakas, tačiau pagrindinis dalykas yra visas kibernetinio saugumo klausimas“, – prieš posėdį sakė komiteto pirmininkas, respublikonas Arizonos senatorius Johnas McCainas.
„Dabar neturime jokios politikos ar strategijos, kaip kovoti su kibernetinėmis atakomis“, – pabrėžė jis.
Planuojama, kad parodymus Ginkluotųjų tarnybų komiteto posėdyje duos Nacionalinės žvalgybos direktorius (DNI) Jamesas Clapperis, gynybos sekretoriaus pavaduotojas žvalgybai Marcelis Lettre'as ir Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vadovas bei JAV Kibernetinių priemonių štabo vadovas admirolas Michaelas Rogersas.
Įtarimai, kad Rusija galėjo įsikišti į JAV prezidento rinkimus pavogus demokratų partijos elektroninius laiškus, Vašingtonui ramybės neduoda jau kelias savaites. Prezidentas Barackas Obama gruodžio pabaigoje Maskvai paskyrė atsakomąsias sankcijas. Pagrindiniu jų taikiniu tapo svarbiausios rusų šnipinėjimo agentūros, amerikiečių teigimu, atsakingos už šias kibernetines atakas – karinės žvalgybos agentūra GRU ir Federalinė žvalgybos tarnyba (FSB).
Vis dėlto šias sankcijas lengvai gali panaikinti D. Trumpas, o jis kol kas viešai nesutinka su išvada, kad už minėtas atakas atsakinga Maskva. Išrinktasis JAV prezidentas anksčiau šią savaitę kritikavo JAV žvalgybos ekspertus, tokius kaip J. Clapperis. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis, nepateikdamas jokių įrodymų, parašė, kad planuotas jo susitikimas su žvalgybos vadovais buvo nukeltas į penktadienį. „Galbūt reikia daugiau laiko bylai sukurpti. Labai keista“, – rašė jis.
Savo ruožtu žvalgybos pareigūnai patikino, kad susitikimas atidėtas nebuvo.
Trečiadienį D. Trumpas tviteryje taip pat rašė, kad vieną iš Rusijos taikinių, Demokratų nacionalinį komitetą, galima kaltinti buvus „labai neatsargiu“.
B.Obama Maskvai skyrė sankcijas anksčiau pažadėjęs „proporcingą“ atsaką į numanomą Rusijos kišimąsi per JAV rinkimų procesą, įskaitant įsilaužimus į Demokratų partijos ir jos kandidatės Hillary Clinton kampanijos vadovo kompiuterius. Tuomet pavogtus laiškus paskutinėmis rinkimų kampanijos savaitėmis paviešino „WikiLeaks“.
Tuo tarpu CŽV direktorius Johnas Brennanas gruodžio viduryje pranešime savo darbuotojams sakė, kad FTB sutiko su valdybos išvada, jog Rusijos tikslas buvo paremti D.Trumpą rinkimuose. Jis taip pat rašė, kad kalbėjosi su J.Clapperiu ir sakė, kad „tarp mūsų yra tvirtas konsensusas dėl Rusijos kišimosi į mūsų prezidento rinkimus masto, pobūdžio ir ketinimų“.
Maskva jai metamus kaltinimus įnirtingai neigia ir vadina B.Obamos sankcijas bandymu „pakenkti rusų ir amerikiečių santykiams“. Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir priekaištavo JAV prezidento administracijai bandant nubausti jo šalį, politikas pareiškė nežadąs tuoj pat atsakyti tuo pačiu ir verčiau palauksiąs naujos amerikiečių politikos į valdžią atėjus D.Trumpui.
Savo ruožtu D. Trumpas pagyrė V. Putino sprendimą ir pavadino jį „labai protingu“.
Kad paremtų B. Obamos skirtas sankcijas ir atskleistų Rusijos kibernetinę taktiką, Teritorinio saugumo departamentas ir FTB praėjusią savaitę paskelbė detalią ataskaitą. Joje pirmą kartą JAV oficialiai ir konkrečiai įsilaužimus į Demokratų nacionalinį komitetą susiejo su Rusijos civilinės ir karinės žvalgybos agentūrų – FSB ir GRU – programišiais.