Savaitgalį įvykę Lenkijos parlamento rinkimai parodė, kad nors daugiausia balsų juose užsitikrino dabartinė valdančioji Teisės ir teisingumo (PiS) partija su Jaroslawu Kaczynskiu priešaky, gali būti, kad šalyje valdžią perims opozicinės partijos. Antroje vietoje likusi Donaldo Tusko Piliečių koalicija neslepia noro sudaryti koalicijos su kitomis į parlamentą patekusiomis jėgomis ir taip perimti šalies vairą į savo rankas.
Delfi pasikalbėjo su Lietuvos laikinąja reikalų patikėtine Lenkijoje Audrone Markevičiene apie tai, kaip gali klostytis Varšuvos ir Vilniaus santykiai po praėjusių parlamento rinkimų.
– Lietuvos ir Lenkijos santykiuose būta visko – tam tikrų nesutarimų laikotarpių, vėliau – atšilimo. Kokia šiuo metu yra Vilniaus ir Varšuvos santykių dinamika?
– Mūsų santykiai dinamiški ir šiuo metu tai ypač atsispindi atsižvelgiant į mūsų naują geopolitinė kontekstą. Šiuo metu Lenkija išlieka pagrindinė mūsų strateginė partnerė siekiant saugumo regione, Suvalkų koridoriaus apginamumo ir norint užtikrinti pagalbą Ukrainai. Tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos, NATO kontekste tai yra be galo svarbu.
Be abejo, turime ir kitų bendrų temų. Visų pirma tai bendri infrastruktūros projektai. Šiame etape jie irgi yra susiję su regiono strateginiu saugumu.
Su Lenkija mus sieja daug istorijos, kuri rodo, kad iššūkiai mus tik vienijo. Tokiais atvejais pamiršdavome smulkius nesutarimus. Šiemet pažymėjome 1863 metų Sausio sukilimo 160-ąsias metines bendrai ir matome, kad to sukilimo šūkiai aktualūs ir dabar. Vėl vienijamės prieš agresiją iš Rytų.