Apie šį atvejį antradienį paskelbė vokiečių leidinys „Spiegel“ ir kelios kitos Europos žiniasklaidos priemonės. Pirmųjų pranešimų apie įtarimus būta jau praėjusių metų vasarą.
Agentūrai dpa pasiteiravus, kokias užduotis K. Logvinovas galėjo atliki ar vis dar atlieka SVR tarnybai, atsakymo nesulaukta. „Mes to nekomentuojame“, – sakė belgų žvalgybos VSSE atstovas.
Šnipinėjimu šiais laikais laikomas ne tik slaptas informacijos rinkimas. Prie jo priskiriama ir nepageidaujamos politinės ar socialinės įtakos darymo veikla, pavyzdžiui, tikslingai skleidžiant melagingą informaciją svečioje šalyje.
48-erių K. Logvinovas nuo 2022 m. rugsėjo eina reikalų patikėtinio pareigas ir yra aukščiausias Rusijos atstovas ES. Oficialaus ambasadoriaus postas yra neužimtas nuo tada, kai Vladimiras Čižovas pernai po 17 metų ambasadoriaus pareigose buvo atšauktas atgal į tėvynę. Prieš tai Briuselio ir Maskvos santykiai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smuko iki žemiausio taško.
Paklausus, kodėl K. Logvinovui dėl įtarimų šnipinėjimu nenurodyta išvykto, ES užsienio tarnyba aiškaus atsakymo nepateikė. Atstovas tik atkreipė dėmesį į tai, jog yra priemonių „nuolat vertinti grėsmės mastą“.
Be to, jis priminė, kad jau praėjusių metų balandį ES nepageidaujamais asmenimis paskelbė 19 Rusijos diplomatų. Tuomet ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis šį sprendimą argumentavo tuo, kad šie asmenys dalyvavo veikloje, kuri prieštarauja jų diplomatiniam statusui.