Gynybos ministras Richardas Marlesas pristatė strateginę apžvalgą, raginančią pereiti prie ilgojo nuotolio atgrasymo, naudojant priešus atgrasysiančias raketas, povandeninius laivus ir kibernetines priemones.
„Šiandien, pirmą kartą per 35 metus, pereiname prie naujos Australijos gynybos pajėgų misijos“, – sakė R. Marlesas.
Apžvalgoje Kinijos karinių pajėgumų stiprinimas apibūdinamas kaip didžiausias ir ambicingiausias nuo Antrojo pasaulinio karo, kokio nesiėmė jokia kita šalis, ir įspėjama, kad „karinio eskalavimo pavojus didėja“.
Australijos planuotojai baiminasi, kad dabar išaugę Pekino kariniai pajėgumai gali veiksmingai atkirsti Australiją nuo prekybos partnerių ir pasaulinių tiekimo grandinių. Reaguodama į šią grėsmę, Australijos kariuomenė vystys savo galimybes smogti iš oro, sausumos ir jūros, stiprins šiaurines bazes ir didins karių skaičių. „Mūsų tikslas (...) kad jokia potenciali agresorė niekada nenuspręstų, jog konflikto nauda yra didesnė už riziką“, – teigiama apžvalgoje.
Nors apžvalgoje Kinija minima tik devynis kartus ir nevadinama priešininke, beveik neabejojama, kad pokyčius skatina didžiulės Pekino karinės investicijos ir vis karingesni pareiškimai. Joje sakoma, kad Kinija stiprina savo karinius pajėgumus be deramo skaidrumo ir neatskleisdama savo strateginių ketinimų Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Kinijos pretenzijos į Pietų Kinijos jūrą „kelia grėsmę pasaulinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai Indijos ir Ramiajame vandenyne“, tai kenkia „Australijos nacionaliniams interesams“.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Kinijos karinės išlaidos pernai pasiekė 292 mlrd. JAV dolerių, ir tai rekordinė suma, jos didinamos jau 28 metus. Tai skatina ginklavimosi varžybas visame regione, į gynybą daugiau investuoja Pietų Korėja, Japonija ir Australija. Pasak SIPRI, karinės išlaidos Azijoje ir Okeanijoje nuo 2013 m. padidėjo 45 procentais.