Musoninėms liūtims užliejus šiaurinę Kvynslando valstiją gynybos pajėgos atgabeno 70 tūkst. smėlio maišų, atsiuntė vandenyje galinčių veikti krovininių transporto priemonių ir padėjo gelbėti žibintuvėliais mojavusius gyventojus nuo jų namų stogų.
Nors atogrąžų juostoje esanti Australijos šiaurinė dalis musonų sezonais paprastai smarkiai užliejama, per neseniai prasidėjusias liūtis kas kuriose vietovėse per savaitę iškrito metinė kritulių norma.
Vietos valdžia vėlai sekmadienį buvo priversta atverti vienos didelės užtvankos šliuzus ir išleisti „pavojingus ir greitus srautus“.
Stichijos nusiaubtame Taunsvilyje dauguma automobilių paniro po vandeniu, o dėl staigiai padidėjusio vandens lygio buvo vos matyti namus juosiančios tvoros.
„Per visą savo gyvenimą niekada nematėme tiek daug vandens, – sakė vietos radijuje dirbanti žurnalistė Gabi Elgood. – Galvoji, kad daugiau iškristi tiesiog negali, bet lietus vis tiek nesiliauja.“
Beviltiškoje padėtyje atsidūrusiems gyventojams pavojų kelia ne tik staigūs potvyniai, žemės nuošliaužos ir elektros energijos tiekimo nutrūkimas, bet ir keli briaunagalviai krokodilai, pastebėti gyvenviečių keliuose ir akligatviuose.
Kvynslando policija tiesmukai perspėjo gyventojus nesiartinti prie potvynio vandenų.
„Jei jūsų neatbaido mintis, kad galite akis į akį susitikti su krokodilu, prieš pradedant žaisti potvynių vandenyse vertėtų neužmiršti didelės tikimybės, kad teks klampoti per jūsų kaimynų fekalijas“, – sakoma jų pranešime.
Avarinėms tarnyboms sunkiai sekasi likviduoti stichijos padarinius: pagalbos vis dar prašo per 1 100 žmonių, nors naktį buvo įvykdyta 18 „greitų vandens gelbėjimo“ operacijų.
„Nedideli laivai dirbo visą naktį evakuodami bendruomenės narius“, – pranešė vietos gelbėtojų vadas Scottas Winteris.
Apie 400 Taunsvilio gyventojų rado prieglobstį netoliese esančiose Lavarako kareivinėse.
„Beprecedentė“ padėtis
Kvynslando premjerė Annastacia Palaszczuk perspėjo, kad vietos bendruomenes artimiausiu metu gali ištikti daugiau sunkumų: mokyklos ir teismai tebėra uždaryti, prognozuojama daugiau kritulių ir stipraus vėjo, o keliolika upių gali išsilieti.
Pasak pareigūnų, jei nesiliaus liūtys, potvyniai kels pavojų iki 20 tūkst. namų.
„Iš esmės tai ne kartą per 20 metų, o kartą per 100 metų pasitaikantis įvykis“, – šeštadienį žurnalistams sakė A. Palaszczuk.
„Tai beprecedentis (įvykis) – niekada nematėme nieko panašaus“, – pridūrė ji.
Kaip naujienų agentūrai AFP sakė bendrovės „Ergon Energy“ atstovė Emma Oliveri, per 16 tūkst. žmonių liko be elektros, o tiekėjai negali pasakyti, kada atsinaujins jos tiekimas.
Pagrindinė transporto arterija, jungianti Australijos šiaurinius rajonus su likusia rytinės pakrantės dalimi, taip pat buvo apsemta, todėl nerimaujama, kad regione gali pritrūkti maisto.
Anot prekybos centrų tinklo „Woolworths“ vadybininkės Tinos Anandji, jos bendrovė „užsakė du lėktuvus, kurie nugabens 3 000 tonų šviežio maisto ir būtiniausių prekių“ į šiaurinį Kernso miestą.
„Ir toliau darysime viską, kad į Tolimosios šiaurės Kvynslandą būtų pristatomos atsargos, kol keliai yra nepravažiuojami“, – pareiškė ji.
Meteorologijos biuro darbuotojas Adamas Blazakas informavo AFP, jog liūtys gali tęstis iki ketvirtadienio, o dar daugiau laiko prireiks tam, kad atslūgtų potvynių vandenys.
Gyventojus guodžia tai, kad lengviau atsikvėpti galės sausros kamuojamos Kvynslando vakarinės dalies ūkininkai.
„Kvynslandą neseniai jau ištiko daug ekstremalių orų apraiškų, tokių kaip precedento neturintys krūmynų gaisrai, sausra, karščio banga, ciklonas, o dabar – smarkios liūtys ir potvyniai“, – sakė Richardas Thorntonas iš Miškų gaisrų ir gamtinių pavojų bendrų tyrimų centro.
Jis perspėjo, kad „šiuo metu naudojama daugiau nei įprasta išteklių, nes nepalankių orų sezonai tampa ilgesni ir sunkesni“.