Tuščių žodžių neužteks, sakė jis trečiadienį paskelbtame interviu. Jis paragino prisiimti „aiškų ir nedviprasmišką įsipareigojimą“ stiprinti ES išorės sienų apsaugą ir tam tikslui naudoti ES lėšas.
Sausio mėnesį K. Nehammeris pareikalavo, kad 2 mlrd. eurų iš ES biudžeto būtų panaudoti tvorai Bulgarijos ir Turkijos pasienyje plėsti.
Sienų tvorų veiksmingumas mažinant į ES atvykstančių nelegalių migrantų skaičių ir klausimas, ar reikia finansuoti jų statybą ES lėšomis, vertinami prieštaringai.
2021 metų spalio mėnesį 12 ES šalių, įskaitant Austriją, Lenkiją ir Vengriją, pareikalavo, kad Europos Komisija finansuotų fizinių užtvarų statybą iš ES biudžeto.
Komisija ir kai kurios kitos ES šalys, įskaitant Vokietiją, šiai idėjai nepritaria.
Prieš ketvirtadienį prasidedantį ES aukščiausiojo lygio susitikimą Austrija ir dar septynios šalys išsiuntė laišką Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkams siekdamos daryti spaudimą dėl griežtesnių kliūčių imigracijai.
K. Nehammerio ir Danijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Maltos, Graikijos ir Slovakijos vyriausybių vadovų laiške teigiama, kad dabartinė prieglobsčio sistema yra neveikianti ir pirmiausia naudinga žmonių kontrabandininkams.