Aplinka yra didžiausią rinkėjų susirūpinimą šioje 8,8 mln. gyventojų turinčioje valstybėje keliantis klausimas, rodo apklausos.
Prieš sekmadienio rinkimus priimdami virtinę rinkėjams skirtų priemonių, parlamentarai iš visų partijų, išskyrus kraštutinių dešiniųjų Laisvės partiją (FPOe), parėmė rezoliuciją dėl „klimato nepaprastosios padėties“ – didele dalimi simbolinės priemonės, kurią jau yra priėmę daug kitų nacionalinių parlamentų ir miestų.
FPOe parlamentaras Walteris Rauchas deklaraciją pavadino bandymu kelti „klimato isteriją, labai nutolusią nuo bet kokios realybės“.
Visos partijos, taip pat ir FPOe, kuri iki gegužę kilusio korupcijos skandalo valdė šalį kaip jaunesnioji tuometinio kanclerio Sebastiano Kurzo koalicijos partnerė, savo rinkimų programose žada saugoti aplinką.
Per sekmadienio rinkimus S. Kurzo Liaudies partija (OeVP) turėtų vėl pasirodyti geriausiai, o žalieji, kurie per praėjusius rinkimus 2017 metais išvis nepateko į parlamentą, turėtų labiausiai pagerinti savo pozicijas.
Austrija laikoma pioniere keliose srityse, tokiose kaip ekologinis ūkininkavimas ir atsinaujinančioji energetika.
Tačiau šalis atsilieka kalbant apie taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimą.
Nuo 1990 iki 2017 metų Austrija drauge su kitomis penkiomis šalimis buvo vienintelės Europos Sąjungos narės, kurių tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis toliau didėjo, nors visame bloke ji sumažėjo 22 procentais.
Jungtinės Karalystės parlamentas gegužės 1 dieną pirmasis pasaulyje paskelbė klimato nepaprastąją padėtį.
Kaip nurodo JAV nevyriausybinė organizacija „The Climate Mobilization“, raginanti priimti tokias deklaracijas, daugiau kaip 1 tūkst. pasaulio miestų jau yra paskelbę klimato nepaprastąją padėtį.