Poslinkis į dešinę šioje turtingoje, 8,75 mln. gyventojų turinčioje ES valstybėje būtų naujas galvos skausmas Briuseliui, bandančiam susidoroti su Didžiosios Britanijos sprendimu trauktis ir nacionalistų kilimu Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir kitur.
Tačiau visi ženklai rodo, kad austrai, neapsikęsdami rekordinio atvykstančių prieglobsčio prašytojų srauto, pirmą kartą per dešimtmetį nori aklavietėje atsidūrusią centristų valdžią pakeisti griežtesnę poziciją užimančia vyriausybe.
Liaudies partija (OeVP), kurią S. Kurzas pervadino „judėjimu“ ir kuri žada griežtą požiūrį į migrantus ir švelnų į mokesčius, turėtų gauti daugiau kaip 30 proc. balsų.
Euroskeptiška Laisvės partija (FPOe) dėl antrosios vietos kovoja su dabartinio 51 metų kanclerio Christiano Kerno socialdemokratais (SPOe).
S. Kurzas, naujasis OeVP lyderis gegužės mėnesį nutraukdamas koaliciją su Ch. Kernu ir tuo išprovokavęs pirmalaikius rinkimus, trūktelėjo savo partiją dešinėn ir, kaip tikimasi, sieks koalicijos su kraštutiniais dešiniaisiais.
6-ajame dešimtmetyje buvusių nacių įkurta FPOe pernai kone laimėjo prezidento rinkimus ir per Europos migrantų krizę pagal populiarumo iškilo į pirmą vietą.
Tada pasirodė S. Kurzas ir su savo pagražinta griežtąja OeVP pavogė balsus, išprovokuodamas FPOe lyderį Heinzą-Christianą Strache pavadinti jį „apsišaukėliu“.
Tačiau Austrijos žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad abi partijos užkulisiuose jau derasi ir kad OeVP teikia „dosnų pasiūlymą“.
„Svarbiausia kryžkelė“
Tuo tarpu kažkada galinga SPOe galėtų būti nustumta į opoziciją – po klaidų ir skandalų, pakenkusių daug žadėjusiai jos kampanijai.
Atvira antipatija tarp buvusio geležinkelių vadovo Ch. Kerno ir S. Kurzo taip pat mažina bet kokio naujo bandymo valdyti drauge tikimybę.
Tačiau kai kuriems rinkėjams kraštutinių dešiniųjų aljanso perspektyva atrodo problemiška.
„Nesu tikra, kad mums tikrai reikia didelių pokyčių, – sekmadienį prie vienos rinkimų apylinkės sostinėje naujienų agentūrai AFP sakė Tina Ernest. – Pasakyčiau, kad mes Austrijoje vis dar gyvename rojuje.“
Ch. Kernas, kanclerio poste dirbantis nuo praėjusių metų gegužės, šeštadienį paskelbė paskutinį perspėjimą dėl dešiniojo sparno aljanso ir sakė, kad „Austrija yra svarbiausioje dešimtmečių kryžkelėje.“
OeVP ir FPOe drauge valdė 2000-2007 metais. Tuo metu aljansas su kraštutiniais dešiniaisiais, kuriems tada vadovavo susižavėjimo SS neslėpdavęs velionis Joergas Haideris (Jorgas Haideris), buvo pavertęs Austriją atstumtąja.
Tačiau dabar tokios priešiškos reakcijos nebūtų, nes „nuo to laiko kraštutiniai dešinieji Europoje tapo norma“, sakė ekspertas Pepijnas Bergsenas (Pepeinas Bergsenas) iš britų konsultavimo firmos „Economist Intelligence Unit“.
„Pirmiausia – Austrija“
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku, o netrukus po to turėtų pasirodyti pirmieji rezultatai.
Balsuoti šiuose rinkimuose, kurie atidžiai stebimi ir tikriausiai bus labai atkaklūs, gali maždaug 6,4 mln. rinkėjų.
„Esu nusiteikęs optimistiškai“, – Vienoje AFP sakė partijos OeVP savanoris Michaelis Brandstetteris.
„Tai, kaip Kurzas tvarkosi, užvaldė žmonių protus“, – sakė jis.
S. Kurzas savo judėjimui pasikvietė jaunų, politikoje dar nedalyvavusių kandidatų ir žadėjo vėl iškelti principą „pirmiausia – austrai“.
Dirbdamas užsienio reikalų ministru S. Kurzas 2016 metais uždarė migrantų Balkanų kelią ir tuo pelnė pagyras savo šalyje.
Primygtinai siūlydamas kraštutinių dešiniųjų temas, jis nori panaikinti pašalpas visiems užsieniečiams, mažinti Austrijos biurokratiją ir neprileisti ES prie nacionalinių klausimų.
Ekspertai sako, kad su dešiniojo sparno vyriausybe Austrija galėtų tapti sunkia partnere blokui.
„Laisvės partija kaip vyriausybės partnerė nepadarys gero įspūdžio Europoje (ir) Kurzas tai žino“, – šį savaitgalį komentavo laikraštis „Der Standard“.