Tyrėjai nagrinėja kelias katastrofos versijas, tarp jų – nepakankama pilotų ir kitų darbuotojų kvalifikacija, orlaivio gedimai, nepalankios oro sąlygos.
Šiuo metu apklausiami nukentėjusieji, liudininkai, „Aeroflot“ darbuotojai ir kiti asmenys.
Portalas „Forbes“ pasiteiravo nuomonės ekspertų, suabejojusių, kad katastrofos priežastis – į lėktuvą trenkęs žaibas.
Vienas iš tragediją išgyvenusių keleivių, Dmitrijus Chlebuškinas, „RIA Novosti“ žurnalistui paklausus apie žaibą paaiškino, kad matė baltos šviesos tvykstelėjimą.
Gaisras orlaivyje, kaip jis sako, prasidėjo tik po antro smūgio. Tai buvo smūgis į žemę, įvykęs, kai lėktuvas buvo nutupdytas.
Visgi aviacijos specialistas Vadimas Lukaševičius, bendraudamas su agentūra, suabejojo, ar lėktuvas tikrai sugedo dėl to, kad į jį trenkė žaibas. Anot eksperto, orlaiviuose visada įdiegiamos apsaugos nuo žaibo sistemos, todėl net skrisdami per audrą jie patiria po keletą žaibo smūgių, tačiau nesudūžta.
„Įprastam lėktuvui tai neturi jokios įtakos. Visi yra aprūpinti nuo žaibo apsaugančiomis sistemomis. Gali būti, kad sutriko kokių nors prietaisų veikimas, tačiau tai taip pat nėra tragedija. Kalbama apie žaibo sukeltą variklio perdegimą. Tačiau kodėl variklis turėtų užsidegti? Juk sumontuota variklio gesinimo sistema. Ji turėjo suveikti“, – samprotavo V. Lukaševičius.
Remiantis jo žodžiais, kad įvyktų gaisras, žaibas turėjo sugadinti variklį.
„Versija su žaibu atrodo abejotina“, – mano ekspertas.
Visgi jis neatmeta galimybės, kad, į lėktuvą trenkus žaibui, apsaugos sistema galėjo nesuveikti, o gaisras salone kilo dėl trumpojo jungimo orlaivio elektros instaliacijoje.
V. Lukaševičius taip pat mano, kad gaisras galėjo kilti ir dėl staigaus nusileidimo, važiuoklės statramsčiams pramušus degalų bakus. Specialistas laikosi nuomonės, kad šiuo konkrečiu atveju dar labai daug kas neaišku.
Versija su žaibu kelia abejonių ir Avia.ru ekspertui Vladimirui Karnozovui. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dega ne variklis, o degalai. O jei lėktuvas užsidegė skrisdamas, esą, reikia tik džiaugtis, kad nors ką pavyko išgelbėti, nes dėl galingo oro srauto skrisdami laineriai labai greitai dega. Specialistas taip pat pridūrė, kad į lėktuvą pataikius žaibui, pasekmės gali būti pačios įvairiausios.
Rusijos transporto priežiūros federalinės tarnybos Visuomeninės tarybos civilinės aviacijos komisijos primininkas Olegas Smirnovas mano, kad trenkus žaibui galėjo užsidegti bakai, tačiau taip nenutiko – gaisras prasidėjo orlaiviui jau nusileidus. „Priežastimi galėjo būti tiek staigus nusileidimas, tiek lėktuvo sistemų gedimai“, – mano specialistas.
Aviacijos incidentų nepriklausomų tyrimų asociacijos vykdomasis direktorius Valerijus Postnikovas mano, kad gaisro priežastimi galėjo būti ne tik žaibas, bet ir trumpasis jungimas variklių elektros sistemoje arba į turbinas patekęs pašalinis daiktas, pvz., ant kilimo ir tūpimo tako gulėjęs akmuo.
Avariniu būdu nusileidusio ir užsiliepsnojusio Rusijos lainerio įgulos nariai pirmadienį papasakojo, kad prieš įvykstant dešimčių žmonių gyvybių pareikalavusiai katastrofai orlaivis skrido prastomis oro sąlygomis ir neteko ryšio su dispečeriu.
„Išskridę patekome į debesį: buvo stipri kruša. Tą akimirką pasigirdo trenksmas ir į elektrą panašus žybsnis. Viskas įvyko labai greitai“, – televizijai „Rossija 24“ pasakojo skrydžių palydovė Tatjana Kasatkina.
Anot jos, avariniu būdu nutūpus laineriui „žmonės puolė iš krėslų ir pradėjo eiti išėjimo link, nors lėktuvas vis dar greitai judėjo“.
„Lėktuvas sustojo, iš karto prasidėjo evakuacija. Stūmiau į avarinį trapą keleivius“, – kalbėjo T. Kasatkina.
Įgulos vadas Denisas Evdokimas savo ruožtu pranešė: „Dėl žaibo netekome radijo ryšio, o lėktuvą buvo pradėta valdyti ne per kompiuterį, o tiesiogiai – avarinio valdymo režimu.“
„Nutrūko radijo ryšis. Jį pavyko atkurti radijo stoties avariniu dažniu, bet įjungus siųstuvą jis veikė neilgai ir su trikdžiais. Pavyko pasakyti kelis žodžius, paskui (ryšis) vėl nutrūko, ir teko vėl jį įjunginėti“, – sakė D. Jevdokimovas.
Tuo metu Rusijos susisiekimo ministras Jevgenijus Ditrichas informavo, kad Maskvos Šeremetjevo oro uoste sudegusiame bendrovės „Aeroflot“ lėktuve buvo rastas 41 kūnas.
Pirmadienį bendraudamas su žurnalistais J. Ditrichas taip pat pažymėjo, kad po sekmadienį vakare įvykusios nelaimės buvo hospitalizuoti šeši žmonės.
SSJ-100 – asmeniškai Putino prižiūrėtas projektas
„Suchoj Superjet 100“ yra pirmasis civilinis laineris, sukurtas Rusijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Šie lėktuvai, sukurti per Vladimiro Putino asmeniškai prižiūrėtą projektą, buvo pradėti naudoti 2011 metais ir tapo šalies pasididžiavimu.
Tačiau pastaraisiais metais buvo pranešta apie daugelį šių lėktuvų techninių problemų, o Rusijai nesisekė įtikinti užsienio vežėjus pirkti naujuosius lainerius.
2012-ųjų gegužę ikiserijinės gamybos SSJ-100 lėktuvas nukrito netoli Indonezijos sostinės Džakartos per parodomąjį skrydį. Žuvo visi 45 juo skridę žmonės.
2013 metų birželį Islandijos sostinės Reikjaviko oro uoste bandomąjį skrydį atlikusiam SSJ-100 kietai nusileidus sužalojimų patyrė vienas iš penkių juo skridusių žmonių.
2018-ųjų spalį Rusijos skrydžių bendrovei „Jakutija“ priklausantys toks lėktuvas leisdamas Buriatijos sostinėje Ulan Udėje nuriedėjo nuo tako. Nedideles traumas patyrė keturi iš 92 juo skridusių žmonių.
Vyriausybė siūlė subsidijas, kad įtikintų Rusijos bendroves pirkti „Superjet“. „Aeroflot“ tapo pagrindine juos naudojančių kompanijų.
Pernai rugsėjį bendrovė paskelbė rekordinį „Superjet 100“ užsakymą – „Aeroflot“ ketino įsigyti 100 šių lėktuvų.
„SuperJet100“ naudojančiose oro linijose dažni atvejai, kai šie laineriai stovi ilgas dienas ar net mėnesius ant žemės, skelbia BBC.
2018 metų spalį trečdalis „Superjet100“ lėktuvų didelėse aviakompanijose neskraidė. Spalio 29 dienos duomenimis iš 50 „Aeroflot“ turimų orlaivių „SSJ100“ daugiau kaip šešias dienas iš eilės neskraidė 15 lėktuvų. Iš jų tik du stovėjo ant žemės nuo spalio 19, dar vienas – nuo spalio 18 dienos. Dabar iš pusšimčio „Aeroflot“ turimų „Superjet100“ lėktuvų, „FlightRadar24“ duomenimis, kelias savaites neskraido arba skraido labai nereguliariai tik aštuoni orlaiviai.
Iš 22 meksikiečių kompanijos „Interjet“ lėktuvų, sprendžiant pagal tą patį šaltinį, 16 orlaivių neskraido ilgiau kaip mėnesį. Daugelis jų stovi ant žemės nuo pernai metų.
2018 metų lapkričio mėnesį laikraštis „Vedomosti“ rašė, kad pagrindinė lainerio problema – varikliai „SaM146“, kuriuos gamina bendra Rusijos ir Prancūzijos įmonė. Be to, kad šie varikliai dažniau genda, rašo „Vedomosti“, lėktuvai stovi dar ir dėl to, kad trūksta pakaitinių motorų.
„Sukhoi civilinių lėktuvų“ vadovybė ankščiau viena prioritetinių užduočių ir įvardino atsarginių variklių ir kitų atsarginių dalių organizavimą.
Visos šios problemos jau sukėlė sunkumų parduodant orlaivius užsienyje: lapkričio mėnesį belgų kompanija „Brussels Airlines“ atsisakė „Superjet“ lėktuvų (vasario mėnesį jų nuomotoja, airių bendrovė „CityJet“, pareiškė, kad grąžins lėktuvus savininkui), o kovo mėnesį „RBK“ ir leidinys „FlightGlobal“ parašė, kad apie tai pradeda galvoti ir meksikiečių kompanija „Interjet“, nors sprendimas nebuvo priimtas.
„Superjet“ Rusijai daugiausia buvo įvaizdžio projektas – tai pirmas visiškai Rusijoje suprojektuotas ir pastatytas orlaivis. Kad ir ne pačios aukščiausios klasės, tačiau jis buvo sukurtas, sertifikuotas ir pradėtas gaminti. Ir valstybė stengėsi tai palaikyti.
Rugsėjo mėnesį „Aeroflot“ su „Jungtine lėktuvų statybos korporacija“ pasirašė susitarimą dėl dar šimto „Superjet“ lėktuvų tiekimo.
Juos aviakompanija gaus nuo 2019 iki 2026 metų. „Sukhoi civiliniai lėktuvai“ planuoja sukurti naują, trumpesnę „Superjet“ versiją 75 keleiviams, tikintis, kad rinkoje ji bus labiau paklausi.
Projekte dalyvavo daug užsienio ir bendrų įmonių. 2007 metais užsienio medžiagų ir detalių dalis siekė 55,4 procento, o iki 2016 metų ji išaugo iki 72 procentų.
Dabar „Sukhoi civiliniai lėktuvai“ vykdo importuojamų detalių keitimo programą – kompanija stengiasi atsisakyti iš užsienio atkeliaujančių detalių.
„The Insider“ anksčiau anonimiškumo sąlygomis kalbėjo su patyrusiu „Aerofot“ pilotu ir sužinojo, kaip vadovybė ignoruoja saugumo reikalavimus, kodėl pilotai priversti dirbti nuolatinio nuovargio sąlygomis ir kodėl jie masiškai persikelia į Kiniją.
Pilotas apie „Sukhoi Superjet“ lėktuvų eksploatavimą pasakojo: „Neseniai iš viso „Sukhoi Superjet“ lėktuvų parko – tai 30–40 orlaivių – skraidė mažiau nei dešimt. Visi likusieji stovėjo sugedę. <...> „Superjet“ buvo surinktas Komsomolske prie Amūro, o jų kokybė buvo tokia prasta, kad lėktuvas turi didelių problemų. Eksploatavimo prasme jis beprotiškai neefektyvus. Tačiau „Aeroflot“ jis primetamas. Projektas „Superjet“ priklauso Vladimirui Putinui, vadinasi galimybės nepirkti šio lėktuvo nėra. „Aeroflot“ neseniai užsakė dar 50 lėktuvų, vadinasi, problema toliau augs, kaip sniego gniužulas. Tikriausiai kažkada šį lėktuvą pavers normaliu, tačiau kokiomis priemonėmis ir kokia eksploatavimo kaina?“