Armėnija yra apkaltinusi Azerbaidžaną Kalnų Karabache sukėlus humanitarinę krizę, kuriai pradžią, anot Jerevano, davė Baku sprendimas uždaryti Lačino koridorių – vienintelį sausumos kelią, jungiantį Armėniją su šiuo regionu. Koridoriuje nuo 2020 m. dislokuoti Rusijos taikdariai, kurių buvimą numato tarpininkaujant Maskvai pasiektas paliaubų susitarimas, padėjęs užbaigti karą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho.
Baku kaltinimus atmeta ir savo ruožtu tvirtina, kad Kalnų Karabachas gali būti aprūpinamas per Azerbaidžano kontroliuojamą teritoriją.
„Į Arcacho respubliką buvo pristatyta Rusijos Raudonojo Kryžiaus humanitarinė pagalba“, – tvirtino separatistų vyriausybės informacijos centras, panaudodamas armėnišką Kalnų Karabacho pavadinimą.
Azerbaidžano Raudonasis Pusmėnulis patvirtino šią žinią ir nurodė, kad Rusijos Raudonajam Kryžiui priklausantis sunkvežimis į Stepanakerto miestą atvyko per Agdamo kelią, kuris jungia Kalnų Karabachą su Azerbaidžanu.
Anksčiau šį mėnesį Azerbaidžanas buvo sutikęs vienu metu humanitarinei pagalbai atverti Lačino koridorių ir Agdamo kelią, tačiau armėnų separatistai tokį pasiūlymą atmetė.
Armėnija ir tarptautinės pagalbos teikimo grupės yra perspėjusios apie Kalnų Karabache fiksuojamą didelį maisto ir vaistų stygių.
Įtampa dėl pagalbos tvyro abiem pusėms kaltinant vieną kitą dėl susirėmimų ties jų bendra siena.
Praėjusią savaitę Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas prakalbo apie naujo karo su Azerbaidžanu pavojų ir pareiškė, kad Baku pasienyje ir prie Kalnų Karabacho telkia karius.
N. Pašinianas taip pat yra pažėręs kritikos Rusijai ir nurodęs, kad Maskva arba „negali, arba nenori“ kontroliuoti Lačino koridoriaus.
Armėnija ir Azerbaidžanas pastaruosius kelis dešimtmečius aršiai vaidijasi dėl Kalnų Karabacho ir dėl regiono kontrolės yra kariavę du karus. Jerevanui ir Baku nepavyksta susitarti dėl ilgalaikės taikos, nepaisant Europos Sąjungos (ES), JAV ir Rusijos bandymų tarpininkauti.