Prancūzija kaltina Azerbaidžaną, kad šis kišasi į jos užjūrio teritorijų reikalus, įskaitant Naująją Kaledoniją, kurią gegužės mėnesį sukrėtė kruvini neramumai, o Azerbaidžanas kaltina Prancūziją, kad ši pernelyg draugiš ka aršiai jo priešininkei Armėnijai.
Dvi dienas Azerbaidžano sostinėje vykusį „Pirmąjį Prancūzijos kolonizuotų teritorijų nepriklausomybės judėjimų kongresą“ organizavo vyriausybės remiama Baku iniciatyvinė grupė (BIG).
Tarp kongreso dalyvių buvo ir Korsikos nepriklausomybę remiančios partijos „Nazione“ atstovai Francois Benedetti ir Alain’as Simoni.
„Mums buvo suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę per šią grupę (BIG), kuri padeda neautonominėms teritorijoms eiti dekolonizacijos keliu“, – liepos pradžioje sakė už tarptautinius ryšius atsakingas partijos pareigūnas Jeanas Marcas Rodriguezas.
„Mes neketiname įsitraukti į Azerbaidžano ir Prancūzijos konfliktą“, – tuomet jis sakė spaudos konferencijoje.
Kongrese garbės svečių teisėmis taip pat dalyvavo Nyderlandų užjūrio teritorijų Bonero ir Sint Marteno atstovai.
Pagal programą, su kuria susipažino agentūra AFP, kongreso tikslas – „koordinuoti pastangas įveikti prancūzų kolonializmą, sukuriant vieningą platformą glaudesniam susitelkimui [kolonijų] kovoje už nepriklausomybę“.
Programoje teigiama, kad kongrese dalyvauja „apie 15 politinių partijų ir nepriklausomybės judėjimų iš Korsikos, Melanezijos, Polinezijos, Karibų jūros ir Antilų salų, kenčiančių nuo prancūzų kolonializmo“.
Kongresą oficialiai organizavo Gvadelupos išlaisvinimo liaudies sąjunga.
Azerbaidžanas yra bendradarbiavęs su Prancūzijos užjūrio teritorijų separatistinėmis grupuotėmis.
Po Naujosios Kaledonijos riaušių gegužės mėnesį Azerbaidžanas priėmė Prancūzijos Polinezijos nepriklausomybę remiančios partijos lyderius į konferenciją dėl „teisės į dekolonizaciją“.
O praėjusią vasarą Azerbaidžanas pakvietė Martinikos, Prancūzijos Gvianos, Naujosios Kaledonijos ir Prancūzijos Polinezijos separatistus į konferenciją Baku.
Po jos buvo sukurta Baku iniciatyvinė grupė, kurios deklaruojamas tikslas – „remti Prancūzijos išsivadavimo ir antikolonialistinius judėjimus“.
Azerbaidžanas ir Prancūzija nesutaria nuo praėjusių metų, kai Baku per žaibišką karinę operaciją iš separatistų perėmė armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę.
Baku apkaltino Paryžių šališkumu armėnų naudai sprendžiant ilgalaikį Kaukazo kaimynių teritorinį ginčą.
Prancūzija yra tradicinė Armėnijos sąjungininkė, kurioje gyvena didelė armėnų diaspora.