„Visiško Rusijos taikos palaikymo kontingento (Karabache) karių, ginklų ir technikos išvedimo iš Azerbaidžano procesas užbaigtas birželio 12 d.“, – sakoma Baku gynybos ministerijos pranešime.
Dėl išvedimo, prasidėjusio balandį, susitarė Rusijos ir Azerbaidžano prezidentai Vladimiras Putinas ir Ilhamas Alijevas.
Dėl atsiskyrusio anklavo Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus – 2020 m. ir praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį. Pernai rugsėjį Baku perėmė teritoriją per žaibišką vienos dienos puolimą, sukėlusį pabėgėlių krizę. Beveik visi vietos gyventojai – maždaug 100 tūkst. etninių armėnų, bijodami keršto ir represijų, išvyko į Armėniją.
Tarptautiniu mastu Kalnų Karabachas pripažįstamas Azerbaidžano teritorija, nors istoriškai dauguma jo gyventojų buvo armėnai. Beveik tris dešimtmečius regioną kontroliavo Jerevaną palaikantys separatistai. Dėl konflikto paaštrėjo tradicinių sąjungininkių Rusijos ir Armėnijos santykiai, Jerevanas kaltina Kremlių, kad nesugebėjo apginti nuo Azerbaidžano. Praradęs Karabachą, Jerevanas siekia užmegzti naujus saugumo aljansus ir stiprina ryšius su Vakarais.
Antradienį Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Europai ir Eurazijai Jamesas O’Brienas paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame sakoma, kad Vašingtonas ir Jerevanas susitarė „kilstelėti mūsų dvišalio dialogo statusą iki Strateginės partnerystės komisijos“.
Praėjusį mėnesį Jerevanas grąžino Azerbaidžanui keturis pasienio kaimus, kuriuos buvo užėmęs praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį. Tai sukėlė masinių protestų bangą Armėnijoje, nors ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas gynė sprendimą, padėsiantį pasiekti galutinį taikos susitarimą su Baku.
