I. Aliyevo pergalė laikoma iš anksto nuspręsta, nes spaudžiama opozicija nesugebėjo mesti rimto iššūkio jo autoritariškam valdymui, kurį palaiko pastovus pinigų už naftą srautas į jo vyriausybės iždą.
Šios griežtai kontroliuojamos Kaukazo valstybės opozicinės partijos sako, kad nėra sąlygų surengti demokratinius rinkimus, ir kaltina valdžią pasirengimu klastoti rezultatus.
Jos taip pat smerkė netikėtą ir nepaaiškintą I. Aliyevo sprendimą surengti rinkimus pusmečiu anksčiau nei planuota ir teigė, kad taip buvo siekiama sutrumpinti kampanijos periodą ir trukdyti opozicijos pastangoms užkirsti kelią balsų klastojimui.
„Azerbaidžane iš žmonių atimama raiškos ir susirinkimų laisvė, žiniasklaida dusinama, o opozicija prislėgta“, – naujienų agentūrai AFP sakė opozicinės partijos „Liaudies frontas“ lyderis Ali Karimli.
„Tai rinkimų parodija, visi žino, kad Aliyevas paprasčiausiai išgalvos rezultatus“, – pridūrė jis.
Respublikonų alternatyviojo judėjimo (ReAL) vykdomasis sekretorius Natiqas Cafarli sakė, kad „opozicijai nesuteikta galimybė surengti normalią kampaniją“.
„Visi ankstesni rinkimai Azerbaidžane buvo sufalsifikuoti ir surengti akivaizdžiai pažeidinėjant rinkimų įstatymą. Šie rinkimai nebus išimtis“, – sakė jis.
ReAL lyderis Ilqaras Mammadovas 2013 metais, prieš pat laukiamą savo kandidatūros į prezidentus iškėlimą buvo areštuotas ir iki šiol yra kalėjime.
Valdančioji Naujojo Azerbaidžano partija savo ruožtu atmetė opozicijos kritiką ir tvirtino, kad rinkimai bus laisvi ir teisingi.
„Pirmalaikiai rinkimai buvo sušaukti visiškai laikantis įstatymo reikalavimų, jie bus gerai organizuoti ir demokratiniai“, – AFP sakė partijos vykdomojo sekretoriaus pavaduotoja Bahar Muradova.
„Tie, kas vadina save opozicija, pasirinko keistą boikoto taktiką, – sakė ji. – Neatsakinga, kad jie nedalyvauja rinkimų procese.“
„Slaptas turtas“
56 metų I. Aliyevas prezidentu pirmą kartą buvo išrinktas 2003 metais, mirus jo tėvui Heydarui Aliyevui (Cheidarui Alijevui), buvusiam KGB pareigūnui ir komunistų laikų lyderiui, kuris Azerbaidžaną geležiniu kumščiu valdė nuo 1993-iųjų.
2008 ir 2013 metais I. Aliyevas buvo perrinktas per rinkimus, kuriuos opozicinės partijos taip pat vadino suklastotais.
2009 metais I. Aliyevas prastūmė konstitucijos pataisą, kad galėtų neribotą kiekį kartų siekti prezidento kadencijų. Šį žingsnį kritikavo teisių gynėjai, kurie teigia, kad jis gali tapti prezidentu iki gyvos galvos.
2016 metais Azerbaidžanas priėmė prieštaringai vertinamas konstitucijos pataisas, pagal kurias prezidento kadencija pailginama nuo penkerių iki septynerių metų.
Šiuos pakeitimus kritikavo Europos Tarybos konstitucinės teisės ekspertai, sakę, kad taip „smarkiai sutrikdoma jėgų pusiausvyra“, o prezidentui suteikiama beprecedentė valdžia.
Įtvirtindamas dešimtmečius trunkantį savo šeimos valdymą, pernai prezidentas pirmąja viceprezidente paskyrė savo žmoną Mehriban Aliyevą.
Atrodo, kad I. Aliyevo „tikslas yra polinė aplinka, kurioje Aliyevų dinastija būtų neginčijama“, sakoma viename 2009 metų JAV diplomatiniame pranešime, kurį paskelbė valstybių paslaptis viešinanti organizacija „WikiLeaks“.
Šalininkai gyrė Aliyevus kažkada Sovietų Sąjungos užkampiu laikytą respubliką pavertus klestinčia energijos Europai tiekėja.
Tačiau kritikai sako, kad jie slopino opoziciją ir pasinaudodami valdžia sukaupė turtą, sudarantį sąlygas prabangiam prezidento ir jo šeimos gyvenimui.
„Dešimtmečius Aliyevai savinosi Azerbaidžano nacionalinius turtus, jie sukaupė didžiulį slaptą turtą“, – AFP sakė su korupcija kovojanti Xadica Ismayil.
„Jie laikosi įsikibę valdžios, kad toliau galėtų grobti šalies išteklius“, – sakė ši apdovanojimų gavusi žurnalistė, kuri 2014-2016 metais, atskleidusi pareigūnų korupciją, metus ir penkis mėnesius praleido kalėjime.
2010-aisiais JAV laikraštis „The Washington Post“ rašė apie 60 mln. eurų vertės turtą Dubajuje prezidento sūnaus Heydaro, kuris tuo metu buvo moksleivis, ir dukterų Arzu bei Leylos vardais.
I. Aliyevas neigia kaltinimus teisių pažeidimais ir korupcija.