Kai buvo paviešinta į Ukrainą po pragaro Rusijoje sugrąžinto M. Dianovo nuotrauka, pasaulis iš siaubo neteko žado: po keturių mėnesių priešų nelaisvėje jis atrodė kaip gyvas lavonas.
Kai su M. Dianovu susitiko „Sky News“ komanda, vyras nė iš tolo nepriminė tvirtai sudėto kovotojo iš Mariupolio, koks jis dar visai neseniai buvo. Dabar drabužiai ant jo kabo kaip ant pakabos, o veidas – kaip seno ir gyvenimo nualinto žmogaus, o ne 42 metų vyro.
Žurnalistė Sally Lockwood jam turėjo tiek klausimų, kad nežinojo, nuo kurio būtų geriausia pradėti. Visgi pirmiausia pasiteiravo, ar buvo nerimo, kad nelaisvėje neišgyvens.
„Apie tai galvojome kiekvieną mielą dieną. Tos mintys pradėjo lįsti dar ginant „Azovstal“ plieno gamyklą. Ten atrodė, kad jau viskas, baigta“, – atsakė M. Dianovas, rusų rankose atsidūręs po kelias savaites trukusios gamyklos apgulties. „Azovstal“ buvo paskutinis Mariupolio bastionas.
„Patikėkite, po praktiškai mėnesio kenčiant alkį, užmerkus akis pasimiršta viskas – ir šeima, ir tėvynė, viskas. Vienintelis dalykas, apie ką galvoji, yra maistas, labai primityvu“, – neseną patirtį prisimena M. Dianovas.
Elgėsi kaip su gyvuliais
Per keturis mėnesius Rusijoje M. Dianovas neteko 40 kilogramų.
„Ten buvo neįmanoma pavalgyti. Valgiui skirdavo vos 30 sekundžių. Aišku, per tas sekundes kemši, kiek gali, bet tai labai mažai. Duoną specialiai duodavo labai kietą. Vyrai išmuštais dantimis jos niekaip negalėjo įveikti. O turi tik trisdešimt sekundžių pavalgyti, pasibaigia sekundės, ir viskas. Turi stotis ir bėgti. Visą laiką taip. Elgėsi su mumis kaip su gyvuliais“, – pasakoja M. Dianovas.
Maistas buvo apgailėtinas, o valgymo procesas – nuolatinis pažeminimas. Viskas vyko Olenivkos kalėjime Rusijos kontroliuojamame Donecke – vietoje, kurią M. Dianovas prilygina koncentracijos stovyklai. Nė akimirkos nekilo abejonių, kad ten laikomi karo belaisviai badu marinami specialiai.
Mušė lazdomis, kankino elektra
M. Dianovas papasakojo, kaip atsidūrė vienutėje ir buvo žiauriai kankinamas vien už tai, kad nuo žemės pakėlė uogą ir ją suvalgė. Sako, kad buvo mušamas lazdomis, kankinamas elektros šoku, po nagais kišo adatas. Kalėjimo planas taip pat nori nenori priminė koncentracijos stovyklą. Palydovų darytose nuotraukose matomi identiški eilėmis stovintys gyvenamieji blokai, kur apgyvendinti belaisviai.
M. Dianovas sako, kad tie blokai skirti apgyvendinti iki 150 žmonių, bet tiesa ta, kad visi buvo suvaryti į vieną kartu su 800 kitų kalinių. Sąlygos buvo tokios sudėtingos, vietos buvo tiek mažai, kad be judėjimo atrofavosi kojų raumenys, iki pat dabar jam sunku vaikščioti.
Sužinoti, kas tiksliai vyksta Olenivkos kalėjime, praktiškai neįmanoma, nes Rusija tokią informaciją slepia.
„Sky News“ kalbėjosi ir su kito „Azovstal“ gynėjo, taip pat paleisto per šį apsikeitimą karo belaisviais, gyvenimo partnere. Ji kalbėjo apie panašias sąlygas ir taip pat kalėjimą be užuolankų vadino koncentracijos stovykla.
M. Dianovo fizinė būklė atskleidžia daug ką.
Apie Olenivkos kalėjimą tikrai žinomas vienas dalykas – liepą jis buvo bombarduojamas, žuvo daugiau nei penkiasdešimt žmonių. Žurnalistė pasiteiravo M. Dianovo, ką jis apie tai žino. Paaiškėjo, kad tuo metu kalėjime jo nebuvo, dėl rankos lūžio buvo gydomas kitur. Operacija jam atlikta labai atsainiai, žinoma, be vaistų nuo skausmo.
Nuotraukoje, darytoje dar prieš M. Dianovui tampant karo belaisviu, matoma sutvarstyta ranka. Rusijos nelaisvėje kaulas sugijo puslankiu, nes niekam nerūpėjo užtikrinti medicininę pagalbą.
O tada – labai netikėta laisvė.
„Mus išrengė nuogai. Atėmė visus įtvarus, viską. Apieškojo. O tada geras penkias valandas turėjome būti pritūpę. Apie prisėdimą negalėjo būti nė kalbos. Tiesiog laukėme. Nežinojome, kas dabar bus“, – paskutines valandas nelaisvėje prisimena M. Dianovas.
Ant nosies vyras turi didelį nubrozdinimą. Paprašytas paaiškinti, kas nutiko, pasakoja: „Čia nuo lipnios juostos. Ja buvo apsukę mano galvą, taip tvirtino kojas prie pilvo, kad būtų tvirčiau. Ir taip praleidau pusantros dienos, supakuotas“.
Daug dalykų tapo beverčiai
Vyras tris paras buvo kažkur vežamas užrištomis akimis, vis dar nesuprato, kas vyksta, – juto, kad iš autobuso buvo perkeltas į lėktuvą, o tada – vėl į autobusą.
Tik tada, kai nuo akių buvo nulupta lipni juosta, suprato vėl esantis Ukrainoje.
Dabar vyras turi priaugti bent 20 kilogramų, nes priešingu atveju nebus galima operuoti jo rankos. Psichologinės traumos gis ilgai, o gal liks ir visam gyvenimui.
„Traumuoti visi iki vieno. Laikau save psichologiškai labai stipriu žmogumi, bet po viso to mano pasaulis apsivertė, labai daug dalykų tapo beverčiai“, – pripažįsta jis.
Tai, ką jis papasakojo apie karo belaisvio dalią Rusijoje, deja, pranoksta net baisiausias fantazijas. Dauguma įvardytų aspektų prieštarauja Ženevos konvencijai. O tūkstančiai ukrainiečių ir toliau kankinami Olenivkos kalėjime.
Delfi primena, kad rugsėjo pabaigoje karo belaisvių mainų metu Ukrainai buvo grąžinta daugiau nei 200 Ukrainos gynėjų, iš jų 188 buvo „Azovstal“ ir Mariupolio gynėjai.
Rusijai perduoti 55 belaisviai, įskaitant Viktorą Medvedčuką, buvusį Ukrainos įstatymų leidėją ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką, kaltinamą valstybės išdavyste
V. Zelenskis sakė, kad penki kariuomenės vadai, įskaitant „Azovstal“ gynybos lyderius, buvo nugabenti į Turkiją vykdant iš anksto parengtą ir su turkų prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu suderintą operaciją. V. Zelenskis pridūrė, kad išlaisvinti žmonės liks Turkijoje „visiškai saugiai ir patogiomis sąlygomis“ iki karo pabaigos.
Tai buvo didžiausias apsikeitimas tarp Kyjivo ir Maskvos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį.