JAV pareigūnai niekada nedėjo didelių vilčių į derybas Ženevoje, kuriose siekta pažaboti chaosą rytų Ukrainoje, siejamą su Rusijos pagalba separatistams sukilėliams.
Tačiau netikėtai pasiektas susitarimas tarp Rusijos, Ukrainos, Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų, regis, suteikia galimybę išspręsti opiausias problemas naujausiame platesnės Ukrainos krizės fronte.
Šveicarijoje paskelbtame baigiamajame pranešime sakoma, kad visos ginkluotos grupuotės turi palikti vyriausybinius pastatus ir sudėti ginklus, taip pat raginama nutraukti smurtą.
B.Obama turėjo daug diplomatinių ir politinių priežasčių pesimistiškai vertinti šį susitarimą, kai pasirodė Baltųjų rūmų konferencijų salėje tuojau po to dokumento paskelbimo.
„Nemanau, kad šiuo metu galime būti dėl ko nors užtikrinti, - pabrėžė jis. - Rusai pasirašė susitarimą. Dabar kyla klausimas: ar jie iš tikrųjų pasinaudos savo įtaka, kurią jie (iki šiol) darė ardomuoju būdu, kad atkurtų tam tikrą tvarką?“
Susitarimas žymi akivaizdų Rusijos tono pasikeitimą po kiek anksčiau ketvirtadienį Kremliaus vadovo Vladimiro Putino aiškiai išsakytos pozicijos, kad jis neatmeta ginkluotos intervencijos į Ukrainą galimybės.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas sakė, kad jį padrąsino tai, jog keturšalėse derybose pavyko pasiekti susitarimą, ir išreiškė viltį, kad visos šio proceso šalys „parodys savo rimtą ketinimą“ jį įgyvendinti.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris taip pat sveikino susitarimą, pavadinęs jį „pirmu svarbiu žingsniu“.
Tuo tarpu B.Obamos reakcija į Ženevos susitarimą buvo kur kas santūresnė. „Nepasikliausime, kol neįsitikinsime“.
„Nemanau, kad šiuo metu galime būti dėl ko nors užtikrinti. - Manau, yra galimybė, perspektyva, kad diplomatija gali deeskaluoti situaciją“, - sakė prezidentas žurnalistams.
Tuo pat metu B.Obama sakė, jog tariasi su Europos šalių lyderiais dėl griežtesnių sankcijų Maskvai, kurios bus įvestos, jei artimiausiu metu nebus akivaizdžios pažangos deeskaluojant situaciją.
„Turime būti parengę papildomus padarinius, kuriuos galėsime sukelti Rusijai, jei nematysime realaus situacijos pagerėjimo“, - sakė B.Obama.
Jungtinės Valstijos ir ES jau anksčiau ėmėsi tikslinių sankcijų prieš įtakingus rusų bei ukrainiečių politikus ir verslininkus, tarp jų grupę V.Putino artimos aplinkos žmonių.
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ketvirtadienį po pokalbio telefonu su B.Obama, kuris buvo surengtas pasibaigus deryboms Ženevoje, paskelbė, kad papildomai skirs 1 mln. svarų stebėjimo misijai Ukrainoje.
„Jungtinė Karalystė papildomai skirs 1 mln. svarų paremti misijos išplėtimą ir padėti jai vykdyti savo mandatą“, - rašoma Dauning Strito paskelbtame pareiškime.
Jame priduriama, kad „ES ir JAV turi tęsti parengiamąjį darbą dėl galimų papildomų sankcijų“ Rusijai.
JAV siųs neletalinę karinę pagalbą Ukrainai
Jungtinės Valstijos pasiūs šalmų, medicinos priemonių ir kitokios neletalinės karinės pagalbos Ukrainai, baimindamosi galbūt gresiančios kitos Rusijos invazijos į šią šalį, Pentagono vadovas Chuckas Hagelis pareiškė ketvirtadienį.
Gynybos sekretorius sakė informavęs Kijevą, jog prezidentas Barackas Obama „patvirtino papildomą neletalinę karinę pagalbą medicinos ir gerovės priemonėmis, taip pat kitokiomis atsargomis“.
Ukrainos karius planuojama aprūpinti medicinos atsargomis, šalmais, miegamaisiais kilimėliais ir vandens valymo aparatais, o pasieniečius – palapinėmis, elektros generatoriais ir rankinėmis degalų pompomis.
Tačiau šiame pakete veikiausiai nebus jokios kovinės ekipuotės, tokios kaip neperšaunamos liemenės arba naktinio matymo prietaisai.
Kovo pabaigoje Vašingtonas pasiuntė Kijevui apie 300 tūkst. maisto davinių.
„Jungtinės Valstijos toliau palaiko Ukrainą“, – Ch.Hagelis sakė per bendrą spaudos konferenciją su viešinčiu Lenkijos gynybos ministru Tomaszu Siemoniaku.
Ši pagalba yra tik dalis ilgo reikalingų priemonių sąrašo, kurį Kijevas pateikė Vašingtonui pastarosiomis savaitėmis, prastai aprūpintoms Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms mėginant atremti prorusiškų jėgų sukilimą šalies rytuose, taip pat didėjant grėsmei, kad Maskva aneksuos dar vieną didelę jos teritorijos dalį po Krymo atplėšimo praeitą mėnesį.
„Jungtinės Valstijos toliau vertins papildomą pagalbą, kurią galime suteikti Ukrainai“, – pažymėjo Ch.Hagelis.
Keli JAV įstatymų leidėjai, tarp jų veteranas respublikonų senatorius Johnas McCainas, griežtai išpeikė Vakarų šalių vangią reakciją į Ukrainos krizę.
J.McCainas, 2008 metais pralaimėjęs kovą dėl Baltųjų rūmų B.Obamai, trečiadienį viešėdamas Lietuvoje pareiškė, kad žingsniai, kuriuos iki šiol atliko JAV ir Europos Sąjunga (ES), yra „beveik išjuoktini“.
Jis ir kiti JAV Kongreso nariai ragino Vašingtoną suteikti Ukrainai karinę pagalbą, įskaitant aprūpinimą lengvaisiais ginklais ir priešlėktuvinės gynybos priemonėmis.
Ch.Hagelis stengėsi padrąsinti NATO nares – Baltijos šalis ir Lenkiją – susirūpinusias dėl savo saugumo Rusijos veiksmų Ukrainoje fone.
Vašingtonas yra „visiškai“ pasiryžęs užtikrinti, kad šių šalių teritorija būtų neliečiama, kaip numato NATO įsipareigojimai, sakė Pentagono vadovai.