Likus mažiau nei metams iki prezidento kadencijos pabaigos, B.Obama atskleidė planą, kuriame nurodoma, kad Jungtinės Valstijos tęs mažiau pavojingų kalinių perkėlimą į kitas valstybes ir kuriame nurodyta 13 JAV įkalinimo įstaigų, į kurias galima būtų perkelti tuos kalinius; taip pat pažymima, kad tai leis kasmet sutaupyti milijonus mokesčių mokėtojų pinigų.
„Seniai visiškai aišku, kad kardomoji įstaiga Gvantanamo įlankoje negerina mūsų nacionalinio saugumo; ji tik kenkia jam“, – sakė B.Obama iš Baltųjų rūmų.
„Dabar uždaromas vienas mūsų istorijos skyrius. Ir tai atspindi pamokas, kurias mes išmokome nuo rugsėjo 11-osios išpuolių, pamokas, kurios ves mūsų šalį į priekį“, – nurodė prezidentas.
Gvantanamo kalėjime, kuriame anksčiau buvo laikoma bemaž 700 belaisvių, dabar yra likęs 91 įtariamas džihadistas. Šis kalėjimas tapo kankinimų, neaiškaus įkalinimo ir oranžinių kombinezonų sinonimu pasaulyje.
2009 metais prezidentu tapęs B.Obama paskelbė, jog sieks uždaryti šį prieštaringai vertinamą kankinimais pagarsėjusį kalėjimą, tačiau prezidento pastangas stabdė įvairios kliūtys, kaip Kongreso pasipriešinimas planui perkelti Gvantanamo kalinius į kitus Amerikos kalėjimus.
Mat daugelis respublikonų šią įstaigą laiko naudinga priemone kovoje su terorizmu. Tuo tarpu B.Obama sako, kad teisinga yra priešinga nuomonė ir kad kalėjimas tik skatina džihadistų propagandą prieš JAV.
B.Obamos nepalaikė ir jo paties administracija – Pentagonas buvo nepatenkintas per lėtu kalinių perkėlimu ir didžiuliais kalėjimo uždarymo kaštais.
„Šį planą reikia sąžiningai išnagrinėti, net rinkimų metais“, – sakė antradienį B.Obama.
Pavojingas precedentas
Gvantanamo kalėjimo uždarymo plane, kurio ruošimas užtruko ne vieną mėnesį, konkrečiai neužsimenama, kur JAV perkels šioje įstaigoje laikomus kalinius, tačiau anksčiau tarp galimų kalinių perkėlimo vietų kariuomenės pareigūnai minėjo Levenverto bazę Kanzase arba JAV karinio jūrų laivyno kalėjimą Čarlstone, Pietų Karolinoje.
Tačiau kalinių perkėlimui į Kanzasą ir Pietų Karoliną priešinasi vietos politikai.
Jis seniai kalba, kad daugelį Gvantanamo kalinių reikėtų perkelti į užsienį, ir kai kuriuos jų turi teisti karo teismai.
Nedidelė dalis kalinių – kurie yra per pavojingi, kad būtų paleisti, o jų ikiteisminis procesas yra itin sudėtingas, turėtų likti Jungtinėse Valstijose.
Tačiau Kongresas pasisakė prieš Gvantanamo kalinių perkėlimą į JAV, o žmogaus teisių gynėjai išreiškė susirūpinimą dėl kaliniams užsitęsiančio teismo laukimo ir naujo „Šiaurinio Gvantanamo“ sukūrimo.
„Naujos lygiagrečios įkalinimo iki gyvos galvos be pateiktų kaltinimų sistemos Jungtinėse Valstijose galimybė sukurtų pavojingą precedentą“, – sakoma „Amnesty International“ pareiškime.
„Jeigu ją pavyktų sukurti, tai būtų triuškinantis smūgis esminiams baudžiamojo teisingumo principams“, – nurodoma jame.
Pinigų taupymas
Plane numatyta, kad kalinių perkėlimas į JAV per kurį laiką padėtų sutaupyti pinigų. Dabar Gvantanamo išlaikymas kainuoja maždaug 455 mln. JAV dolerių per metus, o tokios pačios įkalinimo įstaigos išlaikymas JAV sumažintų šias išlaidas iki 180 mln. JAV dolerių.
Daugiausia būtų sutaupyta iš mažiau kalinių saugančių karių skaičiaus apkarpymo, tačiau belaisvių iš Gvantanamo perkėlimui ir atitinkamos įkalinimo vietos Jungtinėse Valstijose paruošimui gali prireikti vienkartinės 475 mln. JAV dolerių injekcijos.
„Tačiau per trejus – penkerius metus...... mažesnės išlaikymo išlaidos gali visiškai padengti šiuos perkėlimo kaštus“, – nurodoma ataskaitoje.
Liko 91 kalinys
Kandidatuodamas į prezidentus ir juo tapęs B.Obama žadėjo uždaryti Gvantanamą, kadangi, pasak jo, įtariamųjų sulaikymas neribotam laikui ir „sustiprintas tardymas“ pažeidžia JAV vertybes ir suteikia naujokus verbuojantiems kovotojams galingą ginklą.
Gvantaname laikomų kalinių perkėlimą į jų kilmės ar trečiąsias šalis apsunkino ir neramumai Jemene, į kurį turėjo būti perkelta nemažai likusių kalinių, ir tai, kad daugelis anksčiau paleistųjų vėl įsitraukė į teroristinę veiklą.
Vis tik gynybos sekretorius Ashtonas Carteris neseniai pritarė daugybės kalinių perkėlimui ir pirmą kartą jų skaičius Gvantananame nesiekė 100.
Šiandien Gvantaname laikomas 91 belaisvis, iš kurių 35 planuojama išleisti. Likusieji bus kalinami neribotą laiką.
Tarp kalinių, kurių paleidimui nebuvo pritarta, yra apie 10 „ypač svarbių sulaikytųjų“, tai ir rugsėjo 11-osios atakų sumanytoju pasiskelbęs Khalidas Sheikhas Mohammedas ir dar keturi kiti kaltinamieji toje pačioje byloje; jų laukia karinis teismas.
Gvantanamo įlankos karinis kalėjimas buvo atidarytas 2002 metų sausį, po rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Valstijas.