B. Obama pripažino JAV nesėkmę ir įvertino „Islamo valstybės“ grėsmes

JAV prezidentas Barackas Obama penktadienį pripažino, kad džihadistų, naudojančių „vienišų vilkų“ taktiką, atakos yra naujas didėjantis iššūkis saugumui, nors taip pat patikino amerikiečius, kad grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) gali būti nugalėta.

B.Obama šią savaitę ne kartą stengėsi padrąsinti sunerimusius amerikiečius, kad jo administracija gali neutralizuoti teroro atakų grėsmę, o per prezidento metinę spaudos konferenciją buvo dar kartą pabrėžta, kad priešakyje laukia nelengva užduotis.

„Mums labai sudėtinga aptikti vienišų vilkų sąmokslų“, – pripažino B.Obama, pareigūnams toliau aiškinantis, kaip viena radikalizuotų sutuoktinių pora nušovė 14 žmonių per vakarėlį Kalifornijoje.

„Nors visa mūsų teisėsauga neįtikėtinai budri ir profesionali ..., tai ne visuomet pastebima“, – pridūrė jis.

„Tai kitokio pobūdžio iššūkis negu tas, su kuriuo susidūrėme (veikiant) tokiai organizacijai kaip „al Qaeda“, – B.Obama sakė prieš išvykdamas į San Bernardiną, neseniai įvykusio išpuolio vietą, o vėliau – kalėdinių atostogų į Havajus.

„Faktiškai ISIL (IS) stengiasi padrąsinti arba paskatinti žmones, kurie gali tapti tokio pobūdžio propagandos aukomis“, – aiškino prezidentas.

B.Obama yra spaudžiamas greitai ir ryžtingai pašalinti grėsmę, nors jai neutralizuoti gali prireikti ne vienerių metų arba net dešimtmečių sutelktų karinių, saugumo, diplomatinių ir ekonominių pastangų.

Pasak jo, svarbi šių pastangų dalis – užbaigti žiaurų karą Sirijoje, kuris sukūrė palankią terpę išsivystyti „Islamo valstybei“.

„Mūsų požiūris – neįmanoma atnešti taikos Sirijoje, neįmanoma užbaigti pilietinio karo, jeigu nebus vyriausybės, kurią teisėta pripažintų dauguma toje šalyje. To nebus“, – pabrėžė B.Obama.

Pasak jo, Sirijos prezidentas Basharas al Assadas turės pasitraukti, kad šalyje nebebūtų liejamas kraujas, o visos susijusios šalys galėtų judėti į priekį be konfesinės pakraipos. Jis prarado legitimumą savo šalies didžiosios daugumos akyse“.

Jeigu Vašingtonas imtųsi bendradarbiauti su B.al Assadu kovoje su „Islamo valstybe“, kaip siūlo Rusija ir Iranas, tai padarytų Jungtines Valstijas „dar svarbesniu teroristinės veiklos taikiniu“, pridūrė prezidentas.

Nors B.Obama stengėsi paskatinti vieną Artimųjų Rytų lyderį pasitraukti, jam teko teisinti ankstesnius JAV veiksmus tame vis labiau neramiame regione.

Pripažįstama nesėkmė Libijoje

B.Obama pripažino „visos tarptautinės bendruomenės“ nesėkmę Libijoje, kur dabar pradeda įsitvirtinti „Islamo valstybė“.

„Manau, kad Jungtinės Valstijos yra iš dalies atsakingos, kad nesiėmė veiksmų pakankamai greitai ir nepakankamai įvertino būtinybę ten greitai atkurti vyriausybę, – sakė jis. – Pasekmė – dabartinė labai bloga padėtis.“

Tačiau kalbėdamas apie padėtį visame regione nuo Sirijos iki Egipto ir Libijos, B.Obama ragino nenusileisti iki „istorijos revizionizmo“, kaltinant Jungtines Valstijas, kad jos sukuria nestabilumą, nuversdamos autoritarinius režimus.

„Ne mes sukėlėme Arabų pavasarį“, – pabrėžė jis, kaltindamas režimus, kurie nesugebėjo pateisinti savo žmonių lūkesčių.

Libijos diktatorius Muamaras Kadhafi „jau buvo praradęs legitimumą ir kontrolę savo šalyje“, sakė B.Obama.

Egipte „ne mes nuvertėme (prezidentą) Hosni Mubaraką. Tai padarė milijonai egiptiečių, nepatenkintų režimo korupcija ir autoritarizmu“, pridūrė jis.

Per spaudos konferenciją B.Obama dar kartą argumentavo, kad prieštaringai vertinamo Gvantanamo kalėjimo uždarymas pašalintų vieną iš įrankių, naudojamų „Islamo valstybės“ verbuotojų.

Jis neatmetė galimybės apeiti Kongresą ir uždaryti šitą objektą prezidentiniu įsaku, jeigu to prireiktų, taip pat žadėdamas nuolat mažinti ten laikomų kalinių skaičių.

„Neketinu automatiškai laikytis prielaidos, kad Kongresas pasakys „Ne“ (Gvantanamo uždarymui), – sakė B.Obama. – Manau, galėsime pateikti iš tiesų stiprų argumentą.“

Tačiau, pridūrė jis, „tai bus nelengva kova“.