B.Obama tvirtai laikėsi savo pozicijos, kad Krymas ir toliau yra Ukrainos dalis, nors gležna naujoji Ukrainos vyriausybė Kijeve nurodė išvesti savo karius iš šios teritorijos.
„Mes nepripažįstame to, kas vyksta Kryme“, – sakė B. Obama pirmose savo spaudos konferencijoje po to, kai prieš dešimt dienų po referendumo Rusija aneksavo Krymą. B. Obama nesutiko, su „nuomone, kad aplaidžiai per dvi savaites suorganizuotas referendumas“ galėtų turėti teisėtą galią.
B. Obama taip pat sakė, kad nemano, jog tarptautinis Krymo kaip Rusijos dalies pripažinimas yra „baigtas sandėris“. Tačiau jis taip pat sakė, jog „būtų nesąžininga manyti, jog yra paprastas sprendimas tam, kad jau įvyko Kryme“, kurį kontroliuoja Rusijos kariai.
„Mes taip pat esame susirūpinę dėl tolesnio Rusijos veržimosi į Ukrainą“, – kalbėjo B.Obama spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo Nyderlandų premjeras Markas Rutte.
„Manau, kad prezidentui Putinui tai būtų blogas sprendimas, – sakė B.Obama. – Bet galiausiai jis yra Rusijos prezidentas ir būtent jis darys šį sprendimą“.
B. Obama siekė daryti spaudimą Rusijai, kad ši atsisakytų savo agresyvios pozicijos, pasaulio lyderiams susirinkus Branduolinio saugumo viršūnių susitikime. Tačiau Krymo aneksijai pradedant įsišaknyti rytuose, Maskva nekreipia dėmesio į B. Obamos bandymą izoliuoti V. Putiną.
Tuo tarpu M. Rutte sakė, kad nemano, jog Ukrainos krizė baigtųsi kariniu konfliktu.
„Nemanau, kad būtų į tai panašu. Nemanau, kad kas nors to norėtų“, – sakė Nyderlandų premjeras.
Jis pridūrė, jog Vakarai pasilieka galimybę imtis daugiau sankcijų prieš Rusiją, jeigu konfliktas paaštrėtų, ir šios sankcijos, pasak jo „Rusijai suduotų labai smarkiai“.
„Žinoma, niekada negalima garantuoti, kad žmonės Europoje, Kanadoje, JAV nenukentės, – pridūrė premjeras. – Bet žinoma, mes užtikrinsime, kad šios sankcijos būtų suprojektuotos taip, kad turėtų maksimalų poveikų Rusijos ekonomikai, o ne Europos, Kanados, Japonijos arba Amerikos“.
B. Obama taip pat sakė, kad yra susirūpinęs dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos. „Mes nepritariame tam, kas iš pažiūros yra pastangos įbauginti, – sakė JAV vadovas. – Bet Rusija turi teisę teisėtai laikyti savo karius savo žemėje“.
Paklaustas, ar pritaria respublikonų kandidato į prezidentus Mitto Romney vertinimui, jog Rusija yra svarbiausia JAV geopolitinė priešininkė, B. Obama atsakė, kad labiau nerimauja dėl branduolinės bombos Manhatane, nei Rusijoje.
JAV prezidentas pabrėžė, kad toks Rusijos elgesys Kryme rodo ne Rusijos galią, o silpnumą.
„Amerika turi daugybę iššūkių, – sakė B. Obama. - Rusija yra regioninė galia, kuri grasina savo artimiausioms kaimynėms, ne dėl jėgos, o dėl silpnumo“.
B. Obama taip pat teigė, kad Rusija tokiu elgesiu tik įrodo, jog turi mažiau galios ir įtakos, nei nori parodyti.
„Mes (JAV) turime didelės įtakos savo kaimynėms. Mums paprastai nėra reikalo įsiveržti į jas, kad turėtume stiprius bendradarbiavimo santykius su jomis“, – pažymėjo jis.
„Tai, kad Rusija ryžosi veržtis karine jėga ir atvirai pažeisti tarptautinę teisę, rodo, jog esama mažiau įtakos, o ne daugiau“, - pažymėjo B.Obama, turėdamas omenyje Maskvai pavaldžių karinių pajėgų Kryme puolimą, kurį Rusija laiko siekiu apginti rusakalbius žmones.
JAV prezidentas atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginį, esą rusakalbiams grasinama Kryme ir Ukrainoje.
„Nėra jokių faktų, kad rusakalbiai būtų kaip nors gąsdinami“, – sakė B. Obama kitą dieną po Didžiojo septyneto (G-7) grupės sprendimo laikinai nušalinti Rusiją iš turtingųjų šalių grupės G-8.
„Kai aš girdžiu palyginimus su Kosovu, kuriame tūkstančius žmonių išžudė jų pačių vyriausybė, toks palyginimas yra visiškai beprasmis“, – nurodė B. Obama.
„Manau, kad svarbu visiems aiškiai suprasti ir atmesti kai kuriuos galimus potencialių Rusijos veiksmų pateisinimus“, – sakė JAV prezidentas prieš kelionę į Briuselį, o iš ten po Europą ir Artimuosius Rytus.
Griežtu pareiškiu Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Kanada, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija ir Japonija pasmerkė Kryme surengtą referendumą, kuriuo grindžiamas Krymo atskyrimas nuo Ukrainos ir prijungimas prie Rusijos. Šiuo pareiškimu septynių šalių lyderiai nušalino Rusiją iš du dešimtmečius gyvavusios koalicijos, vadinama Didžiuoju aštuonetu (G-8).
„Aiškus tarptautinės teisės pažeidimas yra rimtas iššūkis įstatymų viršenybei pasaulyje ir turi kelti susirūpinimą visoms valstybėms“, – sakoma G-7 deklaracijoje.