„Visad manėme, kad savo Europos žemyne visi galime gyventi taikoje, – kalbėjo politikė. – Tačiau dabar, kai Rusijos prezidentas nutraukė šį taikų sambūvį, kai užpuolė Ukrainą, o kartu ir Europos taikos tvarką, žinoma, kad mūsų didžiausia atsakomybė yra kuo geriau saugoti savo Europą, savo šalį, žmones mūsų žemyne. Ir čia NATO yra mūsų pagrindinis saugumo inkaras“.
A. Baerbock pabrėžė, kad Aljansui priklausančios Europos šalys turi daugiau daryti dėl savo pačių saugumo – užtikrindamos patikimas išlaidas gynybai ir ilguoju laikotarpiu bendrai investuodamos į ginklų pramonę. „Būdami europiečiai, turime daugiau prisidėti prie mūsų pačių gynybos ir tai darysime“, – teigė A. Baerbock.
J. Stoltenbergas NATO 75-ųjų metinių proga: JAV ir Europa saugesnės kartu
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paragino JAV būti kartu su Europa, ketvirtadienį sakydamas kalbą karinio aljanso 75-ųjų metinių proga – ir tuo metu, kai pavojų kelia agresyvi Rusija bei galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į valdžią.
„Netikiu vien Amerika, kaip ir netikiu vien Europa. Tikiu Amerika ir Europa kartu NATO, nes kartu esame stipresni ir saugesni“, – sakė J. Stoltenbergas per iškilmes NATO būstinėje Briuselyje.
Kremliaus invazija į Ukrainą 2022 metais išjudino NATO, susidūrusį su vienu rimčiausių iššūkių nuo tada, kai jis iškilo iš Antrojo pasaulinio karo pelenų, kad pasipriešintų Sovietų Sąjungai.
Aljansas įsitvirtino visoje Rytų Europoje ir išaugo iki 32 narių, kai į jo gretas įstojo Suomija ir Švedija.
Tačiau, nors karas nukreipė NATO dėmesį į seną priešą rytuose – Maskvą, sąjungininkus neramina ir kita grėsmė, kylanti iš svarbiausios galios – JAV – vakaruose.
Tai galimas D. Trumpo grįžimas į Baltuosius rūmus – jis jau pakenkė NATO kolektyvinės gynybos garantijoms, pareikšdamas, kad leis Rusijai pulti visas nares, kurios neskiria pakankamai lėšų gynybai.
Siekdamas atremti D. Trumpo kritiką, NATO blokas parodė, kad Europos sąjungininkių išlaidos gynybai išaugo – 20 narių šiemet ketina pasiekti 2 proc. nuo BVP tikslą.
„Šiaurės Amerikai taip pat reikia Europos, – sakė J. Stoltenbergas po to, kai Belgijos karinis orkestras sugrojo NATO himną. – Per NATO Jungtinės Valstijos turi daugiau draugų ir sąjungininkų nei bet kuri kita didžioji valstybė.“
Ukraina nori oro gynybos
Nors D. Trumpo šešėlis šiek tiek temdo Aljanso ateitį, NATO šalys susiduria su dar svarbesniu iššūkiu – užtikrinti, kad Ukraina nepralaimėtų karo su Rusija.
Aljanso narės, siųsdamos Ukrainai ginklų už dešimtis milijardų dolerių, remia Kyjivą, kuris irgi siekia įstoti į NATO.
Tačiau dabar šis tiekimas sumažėjo, nes dėl politinių nesutarimų vis dar blokuojama itin svarbi JAV parama. Fronto linijoje Ukrainos pajėgos, turinčios per mažai ginklų, stumiamos atgal.
Vis stiprėjančių Rusijos raketų atakų prieš savo infrastruktūrą fone Kyjivas prašo Vakarų rėmėjų atsiųsti visas, kurias tik įmanoma, „Patriot“ gynybos sistemas.
„O mes tuo metu švenčiame... Ukraina išgyvena sunkų laikotarpį, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. – Turime skubiai suteikti Ukrainai paramą. Karinę paramą, amuniciją, taip pat oro gynybą.“
Tuo tarpu J. Stoltenbergas, siekdamas užtikrinti ilgalaikę paramą Kyjivui, pasiūlė įsteigti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą.
Jis taip pat siekia, kad NATO, kaip organizacija, labiau įsitrauktų į tiekimo koordinavimą, nors iki šiol Aljansas atsisakydavo tai daryti, nes baiminosi, kad tai gali priartinti jį prie karo su Rusija.
Pareigūnai sako, kad iš dalies parengti planą skubama siekiant apsaugoti paramą Ukrainai nuo galimo D. Trumpo sugrįžimo.
Tačiau lieka daug klausimų dėl to, kaip veiktų bet koks finansavimas, ir sąjungininkai sieks išsiaiškinti detales iki liepą rengiamo NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone.
NATO 1949 m. balandžio 4 d. buvo įkurta reaguojant į komunistinės Sovietų Sąjungos grėsmę. Organizacija ketvirtadienį mini savo gyvavimo jubiliejų.