Daugiau nei 330 kandidatų, įskaitant rekordinį skaičių moterų – 73, varžosi dėl 40 vietų Atstovų tarybos, žemųjų parlamento rūmų, patariančių karaliui Hamadui bin Isai Al Khalifai, jis valdo nuo tėvo mirties 1999 m. kovą. Per pastaruosius rinkimus 2018 m. kandidatų buvo 293, įskaitant 41 moterį.
Tačiau sunitų dinastijos valdoma šalis uždraudė dviem pagrindinėms opozicinėms grupėms siūlyti savo kandidatus, šiitų „Al-Wefaq“ ir pasaulietinė „Waad“ partijos buvo paleistos 2016 ir 2017 metais.
„Šie rinkimai neduos jokių pokyčių“, – sakė Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Bahreino žmogaus teisių aktyvistas Ali Abdulemamas. „ Be opozicijos neturėsime sveikos šalies“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Apribojimai pakurstė raginimus boikotuoti šeštadienio rinkimus, vykstančius praėjus daugiau nei dešimtmečiui po 2011 m. susidorojimo su šiitų vadovaujamais protestuotojais, reikalavusiais politinių reformų. Nuo to laiko valdžia įkalino šimtus disidentų, įskaitant „Al-Wefaq“ lyderį šeichą Ali Salmaną, iš daugelio atėmė pilietybę.
„Amnesty International“ ketvirtadienį pranešė, kad balsavimas vyksta „politinių represijų aplinkoje“. „Šiandien Bahreine nėra tikros politinės opozicijos“, – sakė „Amnesty International“ regiono direktoriaus pavaduotoja Amna Guellali.
Menama primygtinai tvirtina, kad „karalystė netoleruoja diskriminacijos, persekiojimo ar susiskaldymo dėl etninės priklausomybės, kultūros ar tikėjimo“. Ji teigia, kad kaimyninis Iranas treniruoja infiltratorius ir ginkluotas grupes, kad nuverstų vyriausybę, Teheranas kaltinimus neigia.
Balsavimas vyksta praėjus mažiau nei savaitei po svarbaus popiežiaus Pranciškaus vizito, kurio tikslas buvo skatinti tarpreliginį dialogą. Tai buvo antrasis popiežiaus apsilankymas Persijos įlankos valstybėje po 2019 m. kelionės į Jungtinius Arabų Emyratus. Neišskirdamas konkrečių šalių, pontifikas per vizitą ragino gerbti žmogaus teises, „nepažeisti jų, o skatinti“.
Bahreiną, kuriame gyvena 1,4 mln. žmonių, sudaro viena didelė sala ir maždaug 34 mažesnės salos, esančios ties rytine Saudo Arabijos pakrante, su kuria jungia kelias pylimu. Vos 700 kvadratinių kilometrų ploto šalis yra mažiausia Artimuosiuose Rytuose.
Kitoje Persijos įlankos pusėje nuo Irano įsikūrusi salos valstybė yra strateginė Vakarų sąjungininkė, 2020 m. normalizavusi ryšius su Izraeliu. Joje dislokuotas JAV karinio jūrų laivyno penktasis laivynas ir maždaug 7 800 JAV karių. 2018 m. Didžioji Britanija atidarė savo pirmąją nuo 1971 m. nuolatinę karinę bazę Artimuosiuose Rytuose, ji įsikūrė netoli Bahreino sostinės Menamos, ten dislokuota apie 300 britų karių.