Suu Kyi buvo įkalinta dėl penkių kaltinimų korupcija, susijusia su sraigtasparnio nuoma, pirkimu ir priežiūra, dėl kurios „valstybė patyrė nuostolių“, sakė šaltinis.
Nuo 2021 metų perversmo 77 metų Suu Kyi yra karinės chuntos kalinė. Ji buvo nuteista dėl visų jai pateiktų kaltinimų, pradedant korupcija ir baigiant neteisėtu radijo stotelių turėjimu bei COVID apribojimų nepaisymu.
Penktadienio nuosprendis pridedamas prie kitų, priimtų nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, kuriais Suu Kyi jau skirta mažiausiai 26 metų kalėjimo bausmė. Taigi, ji įkalinama 33 metams.
„Visos jos bylos baigtos, daugiau kaltinimų jai nebėra“, – sakė šaltinis, kuris prašė neskelbti jo pavardės, nes nebuvo įgaliotas kalbėti su žiniasklaida. Jis pridūrė, kad Suu Kyi atrodo esanti geros sveikatos.
Žurnalistams buvo uždrausta dalyvauti teismo posėdžiuose, o Suu Kyi advokatams draudžiama bendrauti su žiniasklaida.
Nuo teismo proceso pradžios ji buvo matyta tik vieną kartą – neryškiose valstybinės žiniasklaidos nuotraukose iš tuščios teismo salės – ir buvo priversta pasikliauti advokatais, kurie perduodavo žinias pasauliui.
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų Saugumo Taryba savo pirmojoje rezoliucijoje dėl padėties Mianmare po perversmo paragino chuntą paleisti Suu Kyi. Tai buvo santykinės vienybės momentas, kai nuolatinės tarybos narės ir artimos chuntos sąjungininkės Kinija ir Rusija susilaikė, nusprendusios nevetuoti rezoliucijos po formuluotės pakeitimų.
Neramumai
Kariuomenė teigia, kad per 2020 metų lapkričio mėnesio rinkimus, kuriuos triuškinamai laimėjo Suu Kyi partija „Nacionalinė demokratijos lyga“, buvo plačiai paplitęs sukčiavimas, nors tarptautiniai stebėtojai teigė, kad balsavimas iš esmės buvo laisvas ir sąžiningas.
Vėliau chunta panaikino rinkimų rezultatus ir pareiškė, kad atskleidė daugiau kaip 11 mln. rinkėjų apgaudinėjimo atvejų.
Nuo tada, kai kariškiai užgrobė valdžią, Mianmare nutrauktas trumpas demokratijos eksperimentas – tai sukėlė didžiulius protestus, kilo neramumai. Chunta į tai atsakė susidorojimu, kuris, pasak žmogaus teisių gynimo organizacijų, virto kaimų griovimu, masinėmis egzekucijomis be jokio teismo ir smūgiais iš oro civiliams gyventojams.
Jungtinių Tautų vaikų agentūros (UNICEF) duomenimis, po perversmo daugiau kaip milijonas žmonių buvo priversti palikti namus.