Vis dėlto šie asmenys – savanoriai, apmokomi ginti Baltijos jūroje esančią Gotlando salą.
Rusija įsiveržė į Ukrainą, nuolat metamas iššūkis Europai pavojingu atstumu siunčiant naikintuvų, karinių laivų ir povandeninių laivų. 80 kilometrų nuo Švedijos krantų esanti Gotlando sala – strateginis objektas, vis labiau traukiantis gynybos planuotojų dėmesį. Vis daugiau šios salos gyventojų jungiasi prie savanorių pajėgų. 2014 m. tokių buvo 56, o tai dvigubai daugiau nei 2013 m, praneša rferl.org.
„Žmonės jaučia, kad dabartinėje situacijoje jie taip pat turi prisidėti“, – sakė papulkininkis Hansas Hakanssonas iš Švedijos ginkluotųjų pajėgų. Jis vadovauja nedidelei Gotlando 10 karių grupei, kuriai talkina savanoriai.
„Noriu ginti savo šalį, jei prireiktų“, – pasakojo 18-metis Erikas Fennas, vienas iš tokių savanorių, dalyvaujantis praėjusį mėnesį Gotlando saloje surengtuose mokymuose. „Visi Švedijoje bijo rusų. Vieną dieną jie gali užpulti“, – neabejojo jaunuolis.
130 kilometrų nuo Latvijos krantų ir mažiau nei 200 kilometrų nuo Kaliningrado nutolusioje Gotlando saloje šiuo metu yra 454 savanoriai. Jei čia išsilaipintų priešo pajėgos, šie apmokyti savanoriai galėtų apsaugoti strateginius objektus, pavyzdžiui, radarų stotis ir ginklų sandėlius, kol iš Švedijos žemyninės dalies atvyktų profesionalių karių pajėgos.
Sugrįžimas į Šaltąjį karą
Šie įvykiai atnaujino Šaltojo karo laikais buvusią įtampą ir kelia nerimą visoje Europoje, ypač Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, kurios nepriklausomybę po dešimtmečius trukusios sovietinės okupacijos atgavo 1991 m., o šiuo metu yra NATO narės.
Švedija nėra NATO narė, tačiau dalis šios šalies gyventojų įsitikinę, kad Gotlandas – sala, tapusi įkvėpimu filmų kūrėjui Ingmarui Bergmanui – gali tapti Kremliaus operacijos Baltijos šalyse etapu.
„Baltijos šalis neramina realiausias scenarijus, apimantis ir Gotlandą“, – įsitikinęs H. Hakanssonas, vadovavęs Jungtinių Tautų (JT) pajėgoms Kosove XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje.
„Rusija trokšta atkurti buferinių šalių apsauginę zoną, o norėdami sutrukdyti NATO suteikti pagalbą Baltijos valstybėms rusai gali išsilaipinti Gotlande“, – neabejojo jis.
Gotlande gyvena 57 255 žmonės, ši sala itin svarbi tiek NATO, tiek ir Rusijai. Jei Rusija užpultų Baltijos valstybes, prognozuojama, kad Švedija leistų NATO panaudoti Gotlandą kaip bazę, iš kurios būtų rengiama kontrataka.
Rusija savo ruožtu galėtų okupuoti Gotlandą ir dislokuoti ten raketų paleidimo sistemas, siekdama sukliudyti NATO teikti pagalbą Baltijos šalims.
„Arba Rusija galėtų „pasiskolinti“ Gotlandą neįsiverždama į Baltijos šalis“, – apie galimus scenarijus pasakojo Karlisas Neretnieksas, į pensiją išėjęs švedų generolas, Šaltojo karo metais vadovavęs Gotlando pajėgoms.
„Tai padarydama ji galėtų izoliuoti Baltijos valstybes net neįsiverždama į NATO. Tai nebūtų daug kainuojanti operacija. Turbūt tai pareikalautų vos kelių aukų iš abiejų pusių ir ribotų nuostolių“, – dar vieną galimą scenarijų apibūdino K. Neretnieksas.
454 savanorių pajėgos, galinčios pasipriešinti įsibrovėliams iki pastiprinimo atvykimo? Švedijos politikai šiuo metu linkę teigti, kad Gotlandui reikia stipresnės apsaugos. Šių metų pavasarį Švedijos vyriausybė pranešė ketinanti Gotlande dislokuoti 150 karių reguliariosios kariuomenės vienetą.
Šiuo metu reguliariai iš Gotlando Visbio oro uosto į orą kyla JAV naikintuvai, dislokuojama 14 tankų, kurie yra parengti panaudojimui. Vis dėlto tai – smulkmena, lyginant su 5 tūkst. karių, 60 tankų ir 100 šarvuočių, kurie čia buvo dislokuojami Šaltojo karo metais. Maža to, šios pažadėtos 150 karių pajėgos Gotlande greitu metu dar tikrai neatsiras – Švedijos vyriausybė visus karinius pajėgumus yra perdavusi į privačias rankas.
„Nuo tada viskas stipriai pasikeitė“, – neabejojo jis.
Gotlando gyventojai į Rusiją nepatikliai žvelgia jau ilgą laiką. Sovietų Sąjungos laikais čia gyvenantys tėvai vaikus gąsdindavo, kad jei elgsis negražiai, juos paims rusai.
Pastaruoju metu atsirado baimių dėl „Nord Stream“ – jungtinio rusų ir vokiečių projekto, kurio dauguma akcijų priklauso Rusijos gamtinių dujų milžinei „Gazprom“. Gotlandui buvo pateiktas dosnus pasiūlymas: „Nord Stream“ sumokės už Slite uosto, esančio Gotlando salos rytinėje pakrantėje, rekonstrukciją, o mainais galės juo naudotis tiesiant dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją.
„Balsuojama buvo paskubomis, tie, kas abejojo, buvo smerkiami“, – pasakojo tuometinė Gotlando tarybos narė Solveig Artsman.
S. Artsman balsavo prieš „Nord Stream“ projektą, argumentuodama tokį savo sprendimą tuo, kad užsienio įmonės neturėtų žinoti detalių apie strateginėje vietoje esantį švedų uostą. Ją palaikė saujelė kitų Gotlando tarybos narių, tarp kurių buvo ir tuo pat metu Švedijos parlamento nariu buvęs Rolfas K. Nilssonas.
„Pasakiau vietos tarybai, kad tampame marionetėms Rusijos galios žaidime, tačiau daugelis manęs nepalaikė, vadino šaltuoju kariu ir rusofobu“, – pasakojo R. K. Nilssonas. Jis teigia kelis kartus atsisakęs „Nord Stream“ atstovų kvietimų pavakarieniauti prabangiuose restoranuose. Be to, ši įmonė paaukojo dideles sumas vietos universitetui ir muziejui.
Sutartį 2008 m. pasirašė Gotlando atstovas ir „Nord Stream“ vykdomasis direktorius Matthiasas Warnigas, buvęs Rytų Vokietijos saugumo pareigūnas, asmeniškai pažįstantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Kai priėmėme sprendimą, jaučiau, kad elgiamės teisingai“, – pasakojo tuometinė Gotlando tarybos pirmininkė Lilian Edwards. „Dabar pasaulis yra pasikeitęs, atsiradę naujų grėsmių scenarijų, esančių palyginti netoli nuo mūsų salos. Jei šiandien spręstume, ar leisti „Nord Stream“ rekonstruoti Slite uostą, balsuočiau prieš“, - patikino ji.
Vyriausiasis „Nord Stream“ projekto patarėjas Švedijoje Larsas Gronstedtas tikina nesuprantantis kritikų nerimo dėl šio projekto planų Slite uoste. „Jis yra itin geroje vietoje, tačiau uostas yra prastos būklės“, – patikino jis, pridurdamas, kad joks aukšto rango Rusijos pareigūnas dėl „Nord Stream“ nesilankė šiame uoste.
Atviras uostas
Šiandieną Slite uostas atrodo panašus į daugelį kitų uostų: keli prišvartuoti žvejybiniai laivai, o išdidžiai atrodantis švedų pakrančių apsaugos laivas – vienintelis ženklas, liudijantis apie saugumo priemones.
„Gotlandas – tai centras, esantis Baltijos jūros viduryje“, – interviu sakė į pensiją išėjęs švedų pulkininkas Joakimas Martellis, šiuo metu gyvenantis Gotlando saloje.
„Jei kas nors norėtų išprovokuoti priešą nepradėdamas pasaulinio karo, Gotlandas būtų puiki vieta tai padaryti. Šiuo metu galima įplaukti į uostą ir susidurti vos su pora policijos pareigūnų“, – patikino jis.
Švedijos gynybos ministerijoje patarėjo kariniais klausimais pareigas ėjęs ir Jungtinių Tautų (JT) IFOR pajėgoms Bosnijos Tuzlos mieste vadovavęs J. Martellis mano, kad Gotlando rytinėje pakrantėje esantis Slite uostas – patraukli vieta išsilaipinti, o ginkluoti čia išsilaipinti panorėję asmenys net nebūtinai turėtų būti kariai.
„Suorganizuotas teroristinis išpuolis Slite uoste, kurio Švedija nesugebėtų suvaldyti, o tada Rusija įžengia su civiliais ir išsprendžia konfliktą, tuo pačiu įsitvirtindama Gotlande“, - gąsdinantį scenarijų nupasakojo jis.
Šių metų pavasarį surengtų mokymų dalimi kaip tik ir tapo hibridinio karo scenarijus.
„Begėdiškas“ žvalgybos susibūrimas
Vietos žiniasklaida praneša apie padidėjusį čia atvykstančių rusų turistų skaičių būtent tuo metu, kai Gotlande vykdomi kariniai mokymai. Be to, šalia strateginę reikšmę turinčių objektų pastebima daugiau automobilių su rusiškais numeriais.
Švedijos kariniai šaltiniai praneša, kad šiuo metu įsigyjama daugiau nei įprasta karinės paskirties žemėlapių.
„Čia šiuo metu susirinkę užsienio žvalgybininkai, nors į tai nekreipiame dėmesio“, – patikino H. Hakanssonas. „Vis dėlto tai darantys žmonės tampa vis begėdiškesni“, – pridūrė jis.
Rusijos karinis atašė Stokholme į prašymą pakomentuoti Rusijos veiklą Gotlande atsakymo nepateikė.
Visa ši veikla nereiškia, kad Gotlando okupacija neišvengiama, o dalis vietos gyventojų mano, kad tai tikrai neatsitiks.
„Nemanau, kad yra priežasčių čia dislokuoti daugiau karių, nemanau, kad Rusija kelia grėsmę“, – įsitikinusi Visbio gyventoja Yvonne.
Vis dėlto ginkluotųjų pajėgų centrinė būstinė vis dažniau prašo H. Hakanssono vadovaujamų savanorių įvykdyti užduotis, kurių 2014 m. buvo net 60, nors 2013 m. tokių atvejų buvo tik 30.
Žurnalistų vizito Gotlando saloje metu savanoriai dalyvavo šaudymo pratybose, o laisvu metu atidžiai stebėjo nepažįstamųjų elgesį.
„Neįtikėtinai liūdna, kad štai taip pasikeitė politinė situacija“, – nusivylimo neslėpdamas sakė H. Hakanssonas. „Mūsų saugumo mechanizmai yra neveiksmingi“, – pridūrė jis.