Pavojus nepraėjo vien dėl to, kad I. Kolomoiskis atsistatydino iš Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus pareigų, rašo „Radio Free Europe Radio Liberty“ svetainė rferl.org.
Ukraina yra neišmatuojama geopolitinių, politinių ir ekonominių interesų raizgalynė, taip pat šalis, mėginanti išsiveržti iš oligarchinės valstybės modelio.
Ši kova vyksta oligarchijos pokyčių, kuriuos sukėlė iš esmės antioligarchinis Maidano judėjimas ir karas su Rusija, fone.
Taigi kas šiuo metu vyksta? Ar Kijevas deda rimtas pastangas, kad atlaisvintų Ukrainą suspaudusius oligarchų gniaužtus? O gal šalyje prasideda dar vienas destruktyvus vidinių konfliktų etapas, galintis sukelti politinę ir ekonominę katastrofą?
„Maidanas inicijavo oligarchijos restruktūrizavimo procesą, – sakė analitikas Andrejus Zolotariovas iš trečiojo sektoriaus tyrimų instituto. – Kai kurie oligarchai prarado įtaką ir nemažą dalį savo turto. Kita vertus, kiti oligarchai, nepaisant nuostolių, tapo stipresni, saugesni. Ihoris Kolomoiskis buvo vienas iš pastarųjų. Tai buvo persiskirstymas“.
Jis pridūrė, kad kol kas anksti sakyti, ar P. Porošenka yra nuoširdžiai įsipareigojęs „būtinybei išvalyti Ukrainos ekonomiką nuo oligarchų ir nušalinti juos nuo politinės valdžios“.
I. Kolomoiskis iš Dniepropetrovsko gubernatoriaus posto atsistatydino kovo 24 dieną, kilus konfliktui su P. Porošenka dėl valstybinių naftos bendrovių kontrolės.
P. Porošenka apkaltino I. Kolomoiskį, kad šis savo verslo interesams naudojasi „privačių karinių formuočių“ pagalba, kai kovo 22 dieną ginkluoti asmenys užėmė naftos bendrovės „Ukrnafta“ biurą Kijeve. Dar prieš kelias dienas ginkluoti vyrai buvo užėmę „Ukrnafta“ priklausančios naftotiekių įmonės „Ukrtransnafta“ patalpas.
Ukrainos vyriausybę smarkiai susilpnino Maidano protestai, nuo valdžios nuvertę prezidentą Viktorą Janukovyčių ir privertę persigrupuoti valdančiuosius elitus. Tačiau Maidanas nesugriovė oligarchinės sistemos – pats V. Porošenka turi oligarchų klubo nario kortelę.
Kaip neseniai „Bloomberg“ rašė rusų žurnalistas Leonidas Beršidskis, „Ukraina toliau lieka oligarchų valdoma valstybe, kurią jau daug metų grobsto maža grupelė negailestingų vyrų“.
„Iki šiol Ukrainos žmonėms nepavyko jų sutramdyti“, – pridūrė L. Beršidskis.
I.Kolomoiskis rėmė Maidano judėjimą ir už savo pinigus įkūrė kelias savanorių kovotojų grupes, kurios gynė rytinį Dniepropetrovsko regioną ir kovėsi su separatistais Donecke bei Luhanske. Tai, A. Zolotariovo teigimu, privertė jį manyti, kad „vyriausybė yra jam kažką skolinga“.
Be to, I. Kolomoiskis valdo sėkmingiausiai dirbantį Ukrainos banką – daug kas mano, kad jis pernelyg didelis, kad žlugtų.
„Štai kodėl jis rizikuoja, – sakė Kijeve dirbantis žurnalistas ir politikos analitikas Vitalijus Portnikovas. – Nes jis įsitikinęs, kad egzistuoja raudonos linijos, kurių jo varžovai niekada neperžengs“.
Pats V. Portnikovas abejoja, ar tokios raudonos linijos iš tikrųjų egzistuoja.
„Visi šie žmonės – oligarchų klubas, dabartinė vyriausybė – daug kartų parodė, kad jie neturi raudonų linijų, nes galvoja tik 24 val. į priekį“, – teigė jis.
Tačiau I. Kolomoiskis tėra viena šio galvosūkio detalė. Kiti oligarchai – Rinatas Achemtovas, Dmitro Firtašas ir Viktoras Pinčukas – toliau kontroliuoja didžiules Ukrainos ekonomikos sritis.
„Kontrolė vis dar priklauso oligarchams, – sakė buvęs Ukrainos valstybinio turto fondo vadovas Oleksandras Bondaras. – R. Achmetovas kontroliuoja energetikos sektorių, metalo pramonę ir telekomunikacijas. D. Firtašas kontroliuoja chemikalų sektorių. Jiems toliau priklauso valdžia ir jie toliau šantažuos vyriausybę. Taip daro ne tik I. Kolomoiskis“.
V. Portnikovas sutinka, kad Ukrainos „oligarchų klubas“ mėgina „daryti viską, ką gali, kad išsaugotų oligarchinę valstybę, įskaitant ir politinės valdžios bei žiniasklaidos šaltinių naudojimą“.
Bet kokie nesutarimai, skaldantys Ukrainą ir silpninantys centrinę vyriausybę, yra parankūs Rusijai.
Konflikto tarp P. Porošenkos ir I. Kolomoiskio židiniu tapo dvi valstybinės naftos bendrovės. Tačiau Rusijos „Lukoil“, valdoma oligarcho Vagito Alekperovo, taip pat domisi šiomis bendrovėmis.
Paradoksalu tai, kad P. Porošenka, kilus tokiems konfliktams, turi atsižvelgti į Rusijos interesus, pažymi V. Portnikovas.
„Jis yra nuolatinėse taikos derybose su Rusijos politine vadovybe ir jis žino, kad kokiems nors reikalams palietus (Rusijos prezidento) Vladimiro Putino ir jį remiančių oligarchų verslo interesus, Rusijos prezidento pozicija taps bekompromisinė“, – sakė jis.
Maskva siekia Ukrainos „federalizavimo“ – silpnesnės centrinės vyriausybės ir platesnės autonomijos regionams, ypač tiems, kuriuose gyvena daug etninių rusų ir rusakalbių gyventojų.
Dabartinis konfliktas tarp oligarchų ir tarp oligarchų bei vyriausybės gali sukelti dar kažką baisesnio, sako V. Portnikovas.
„Vietoje federalizacijos, kurios mes visi taip bijome, sulauksime Ukrainos feodalizacijos“, – teigia jis.
Niekada nebuvo realistiška įsivaizduoti, kad Ukrainos išsilaisvinimas iš oligarchinio modelio bus paprastas, bendru sutarimu grįstas procesas, teigia analitikai. Ypač tada, kai jis vyksta ekonominės krizės ir atviro konflikto su Rusija metu.
„Mes prarandame galimybę imtis reformų, – teigė buvęs pareigūnas O. Bondaras. – Mūsų dėmesys nukreipiamas nuo to, kas iš tikrųjų vyksta su ekonomika. Visi pamiršo apie bankus, palūkanų normą ir visa kita, kas vyksta. Užuot susitelkę ties investuotojų reikalavimais, mes praradome jų pasitikėjimą“.
„Grivina yra sunaikinta, – priduria jis. – Aš jau sakiau: V. Putinas gali atsipalaiduoti, nes mūsų vyriausybė ir mūsų oligarchai viską padarys už jį“.
Vilniuje viešintis Ukrainos politologas: šalis neatlaikytų oligarchinio karo
„Ukraina dabar neatlaikytų vidinio karo tarp oligarchų. Nemanu, kad mes dabar esame tos būsenos, kad galėtume džiuginti (Rusijos prezidentą) Vladimirą Putiną dar ir vidiniu karu“, – BNS ketvirtadienį sakė Kijevo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto profesorius.
O.Zadorožnas sako, kad viena svarbiausių grėsmių Ukrainos prezidentui ir buvo „reali, faktinė“ I.Kolomoiskio įtaka.
„Tačiau tai bus pergalė, jeigu P.Porošenko su I.Kolomoiskiu susitarė gražiuoju. (...) Man norėtųsi, kad tai būtų nei P.Porošenkos, nei I.Kolomoiskio, o visuotinė pergalė. Jie suaugę, atsakingi žmonės, tai žmonės, kurie parodė, kad gali daug nuveikti. Ir labai gerai, kad šie nesutarimai ir karas tarp jų pasibaigė. Bent jau šiandienai“, – teigė jis.
Ukrainos teisėsauga taip pat trečiadienį per Vyriausybės posėdį suėmė du aukšto rango krizių valdymo tarnybos pareigūnus, įtariamus dalyvavus aukšto lygio korupcinėje schemoje.
Pasak O.Zadorožno, tai yra „šou“, skirtas pademonstruoti kovą su korupcija.
„Vyriausybės narių suėmimas posėdyje yra šou. Tai šou, siekiant parodyti visam pasauliui, kad mes kovojame su korupcija. Tai teisinga. Duok Dieve, kad už šito parodomojo šou slėptųsi tikri veiksmai. Tai gerai, pagaliau pradėta veikti kovoje su korupcija. Jeigu šių žmonių bylos greitai pasieks teismą, tai bus labai gera pamoka visiems Ukrainos valdininkams“, – sakė O.Zadorožnas.
Profesorius teigė, kad Ukrainos valdžia, nepaisant visuomenės nuomonės, vis dar konkrečiai nepareiškia apie šalies norą tapti NATO nare, nors sociologinės apklausos rodo paramą.
Oleksandras Zadorožnas yra Kijevo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto profesorius, buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas. Jis taip pat yra Ukrainos prezidentui P.Porošenko patariančios tarybos, sudarytos iš akademikų, vadovas. Ši taryba pataria prezidentui tarptautinės teisės klausimais.
I. Kolomoiskis – negailestingas oligarchas, laikantis taikos Ukrainoje raktą
Iš pareigų atleistas Dniepropetrovsko srities gubernatorius Ihoris Kolomoiskis yra vienas iš turtingiausių žmonių Ukrainoje, sukūręs didelę verslo imperiją ir tapęs vienu iš svarbiausių veikėjų šioje karo krečiamoje šalyje, nors jo negailestingus metodus vieni giria, o kiti baisėdamiesi smerkia.
I.Kolomoiskis, pelnęs „Benios“ pravardę, paimtą iš Sovietų Sąjungos rašytojo Isaako Babelio apsakymų apie Odesos žydų kriminalinį pasaulį, yra įgijęs vieno iš uoliausių Ukrainos vienybės gynėjų reputaciją.
52 metų verslininkas perėmė vadovavimą Dniepropetrovsko regione, besiribojančiame su prorusiškų separatistų tvirtove Donecku, 2014 metų kovą – po to, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Vėliau jis įkūrė ir finansavo stiprius savanorių batalionus, kurie padėjo Ukrainos reguliariosioms pajėgoms kautis su separatistais. I.Kolomoiskio populiarumas dar labiau padidėjo dėl jo vaidmens užkertant kelią separatizmui jo vadovaujamame regione šalies centrinėje dalyje, kuris yra svarbus pramonės centras.
Birželį smarkiai suintensyvėjus kautynėms jis netgi pasiūlė pastatyti 2 tūkst. kilometrų ilgio sunkai įveikiamus įtvirtinimus palei sieną su Rusija, kurie būtų atsiėję apie 100 mln. JAV dolerių.
Šis oligarchas anksčiau stengėsi per daug nesikišti į politiką, taip pat ir per 2004–ųjų Oranžinę revoliuciją, bet atkreipė į save dėmesį, kai per vieną susitikimą su vietos administracijos nariais Dniepropetrovske pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „mažaūgiu schizofreniku“, kuris „visiškai atitrūkęs nuo sveiko proto ir pamišęs“.
Kitą dieną po to incidento V.Putinas pavadino I.Kolomoiskį sukčiumi.
„Prieš dvejus ar trejus metus jis netgi sugebėjo apgauti mūsų oligarchą Romaną Abramovičių. Apmovė jį, kaip mėgsta sakyti mūsų inteligentai. Jie pasirašė kažkokią sutartį, Abramovičius pervedė kelis milijardus dolerių, o šis vaikinas neįvykdė savo įsipareigojimų ir susižėrė pinigus sau į kišenę“, – V.Putinas sakė žurnalistams per susitikimą su žurnalistais, kuriame kalbėjo apie Ukrainoje besivystančią krizę.
Apgaulė ir bauginimai
Jo tikrasis veidas atsiskleidė kovoje dėl pagrindinės Ukrainos naftos gavybos bendrovės kontrolės, kuri galiausiai I.Kolomoiskiui kainavo gubernatoriaus postą.
1963 metų vasario 13 dieną kuklioje žydų šeimoje Dniepropetrovske gimęs I.Kolomoiskis tęsė šeimos tradiciją, studijuodamas tame mieste įsikūrusioje Valstybinėje metalurgijos akademijoje.
Kaip rašo ukrainietiškas „Forbes“, vėliau I.Kolomoiskis pasuko į verslą, importuodamas prekes iš Rusijos, tokias kaip telefonai ir kompiuteriai.
Jo verslo konglomeratas „Privat Group“ dabar valdo kelias dideles metalurgijos įmones, naftos ir aviacijos bendroves, pirmaujantį šalies komercinį banką ir Dniepropetrovsko futbolo klubą „Dnipro“.
I.Kolomoiskis kaltinamas sukūręs savo imperiją padedant korumpuotiems pareigūnams ir smurto grasinimais.
Kitas Ukrainos oligarchas Viktoras Pinčukas netgi kaltino jį organizavus užsakomuosius nužudymus.
Daugelio nuomone, I.Kolomoiskis taip pat susijęs su praeitą savaitę kaukėtų ginkluotų vyrų reidais dviejų valstybinių naftos bendrovių, kurias jis siekė perimti, biuruose.
„Ihoris Kolomoiskis – tipiškas postsovietinis oligarchas, kuris savo verslą ir kapitalą susikūrė sukčiavimu, konfliktais, bauginimais ir šantažu“, – ekspertas Vadimas Karasevas sakė naujienų agentūrai AFP.
„Jis gudrus, ciniškas, apsukrus, mokantis blefuoti ir mėgstantis valdžią“, – pridūrė analitikas.
Dėl šių bruožų I.Kolomoiskis buvo įgijęs prieštaringą reputaciją, bet prasidėjus karui jam atsivėrė galimybė kitaip pritaikyti savo „talentus“.
Įstatymų leidėjas ir Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka sakė, kad būtent bauginimų taktika leido I.Kolomoiskiui užgniaužti separatistų judėjimą Dniepropetrovsko srityje. Pasak jo, gubernatorius nurodė išvežti vietos separatistų lyderius „pasivaikščioti į mišką“, kur jiems buvo „primintos“ patriotinės pareigos.
„Ir separatizmo grėsmė tiesiog pranyko“, – pridūrė A.Heraščenka.
I.Kolomoiskis, turinti namą Šveicarijoje ir garsėjantis kaip iškilus Ukrainos žydų bendruomenės rėmėjas, dažnai matomas viešumoje dėvintis žydišką šlikę.
Nors I.Kolomoiskis karštai pasisako už vieningą Ukrainą, jis turi trijų šalių pilietybę: Ukrainos, Izraelio ir Kipro.
„Konstitucijoje parašyta, kad draudžiama tik dviguba pilietybė, bet turėti tris (pilietybes) nedraudžiama“, – atšovė verslininkas, kai buvo pateiktas klausimas šia tema.