Po kampanijos, kurios metu buvo daug painių ir dažnai klaidinančių pareiškimų, šis 58 metų londonietis yra tik vienas iš daugelio britų, pasibaisėjusių tuo, kaip prieš istorinį referendumą vykusi kampanija suskaldė jų visuomenę.
„Labiausiai šokiruojantis dalykas dėl viso šito referendumo yra tas, koks asmeniškas jis tapo ir koks užgaulus“, – AFP sakė A.Dunnas po dalyvavimo televizijos debatuose.
Drebėdamas iš pykčio jis kaltino ministro pirmininko Davido Camerono konservatorius, kurie spaudė surengti referendumą ir vadovavo besivaržančioms kampanijoms.
„Mane pribloškė tai, ką toriai padarė šiai šaliai. Jie drasko mus į gabalus“, – sakė jis.
Narystės ES šalininkų ir priešininkų stovyklos kaltina viena kitą melu ir panikos kėlimu, ir vadina viena kitą atitinkamai „Projektu „Baimė“ ir „Projektu „Neapykanta“. Abi stovyklas nepriklausomos institucijos kritikavo dėl faktų iškraipymo.
Dažnai agresyvus debatų tonas kėlė daugelio susirūpinimą, ypač – po parlamentarės, narystės ES šalininkės Jo Cox (Džo Koks) nužudymo praėjusią savaitę, bet politikos analitikai vis tiek tikisi didelio rinkėjų aktyvumo.
„Nors negatyvus agitavimas gali atstumti kai kuriuos žmones, jis taip pat mobilizuoja žmones“, – sakė Esekso universiteto profesorius Paulas Whiteley (Polas Vitlis).
„Visi, net jei to nesupranta ar jaučiasi sutrikę, galvoja, kad tai svarbu“, – sakė jis AFP.
Aistros verda, nes per debatus daugiausia dėmesio buvo skiriama dviem svarbiems klausimams: rizikai, kad išstojimas gali sukelti ekonominį šoką, ir nepageidaujamai tolesnės masinės migracijos iš kitų ES valstybių perspektyvai, jei šalis pasiliktų Bendrijoje.
Britai apskritai nejaučia didelės meilės Europos Sąjungai ir daugumai žmonių ji pastarąjį dešimtmetį buvo šalutinis klausimas.
Šį mėnesį paskelbti „Ipsos Mori“ tyrimo rezultatai rodo, kad esama reikšmingų klaidingų įsitikinimų tokiais klausimais kaip ES vidaus investicijų lygis, kuris vertinamas nepakankamai, ir Britanijoje gyvenančių kitų ES šalių piliečių skaičius, kuris įsivaizduojamas gerokai didesnis nei yra.
Visuomenės nuomonės tyrimo ekspertai sako, kad iš tikrųjų kampanija nelabai pakeitė žmonių nuomonę dėl to, kaip balsuoti. Apklausos nuo sausio mėnesio su retomis išimtimis rodė, kad abiejų stovyklų pozicijos yra praktiškai vienodos.
„Sky News“ internete atliktos apklausos rezultatai trečiadienį parodė, jog 75 proc. respondentų nemano, kad kampanijos padėjo, o 40 proc. net sakė, kad jos buvo aktyviai nenaudingos.
„Baimės ir emocijos“
Londono ekonomikos mokyklos Europos studijų profesorė Sara Hobolt sakė, kad kampanija suteikė informacijos tik nedaugeliui rinkėjų.
„Ji tapo labai negatyvi ir gan smarkiai sutelkta į žmonių baimes ir emocijas, o ne bandė suteikti labiau niuansuotos informacijos apie tai, ką reiškia ES“, – sakė ji AFP.
Ekonomikos ir imigracijos akcentavimas suteikė abiem stovykloms aiškų naratyvą, bet – rizikuojant nepateikti informacijos kitais klausimais, sakė S.Hobolt.
„Sunku atsijoti informaciją ir surasti tikrus faktus“, – sutiko 25 metų Danielis Worwoodas, inžinerijos doktorantas iš Anglijos šiaurės vakarų, kuris remia išstojimą iš ES.
Padėties nepagerina tas faktas, kad pagrindinės politinės partijos pačios yra susiskaldžiusios narystės ES klausimu, nors ir konservatorių lyderis D.Cameronas, ir opozicijoje esančių leiboristų lyderis Jeremy Corbynas remia „Pasilikti“.
Skaldomasis poveikis
Esant tokiai painiavai nerimaujama ir dėl kampanijos skaldomojo poveikio, ypač – dėl nepaliaujamo Britanijos išstojimo šalininkų dėmesio imigracijai.
„Daily Mirror“, kuris remia stovyklą „Pasilikti“, tai pavadino „labiausiai skaldančia, bjauriausia ir nemaloniausia politine kampanija, kokią tik atsimena“ žmonės.
Viename prieštaringiausiai vertinamų kampanijos plakatų, kurį išleido antiimigracinė JK nepriklausomybės partija (UKIP), vaizduojama ilga pabėgėlių eilė ir yra užrašyta „Kritinis taškas“.
Aktyviai proeuropietiškos parlamentarės J.Cox, kuri rėmė Sirijos pabėgėlius, nužudymas kampaniją sustabdė tik laikinai.
„YouGov“ apklausa šią savaitę parodė, jog 50 proc. visuomenės ir 70 proc. už pasilikimą ES balsuoti ketinusių rinkėjų mano, kad šis referendumas dar labiau suskaldė britų visuomenę.
„Buvo daugybė painios informacijos, anekdotų ir melo, kurių nesuprantu“, – sakė 44 metų telekomo darbuotojas Chetas Patelis iš Londono, kuris nori, kad šalis liktų ES.
„Galvoju, kad daug žmonių iš tikrųjų nesuprato tikrųjų klausimų. Ir, vadinasi, jie nėra tikri, kaip jiems balsuoti“, – sakė jis.