Baltarusija – nebe paskutinė Europos diktatūra?

„Buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice 2005 m. pavadino Baltarusiją paskutine Europos diktatūra. Nuo to laiko ši frazė tapo pasaulio politikų kalbose ir žiniasklaidoje įsitvirtinusia kliše“, – „The Guardian“ publikuotame straipsnyje rašo politinio Ostrogorsko centro (Minskas, Londonas) analitikas Rygoras Astapenia.

„Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas ilgą laiką turėjo nuosaikesnio režimo reputaciją nei Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas, tačiau dabar jie didžiąja dalimi supanašėjo“, – mano straipsnio autorius.

Anot R. Astapenios, žmogaus teisių pažeidimai Rusijoje panašėja į situaciją Baltarusijoje. Dėl augančio politinių kalinių skaičiaus ir aršaus politinių oponentų puolimo situacija Rusijoje ir toliau blogėja, mano jis.

„Kalbant apie ekonomines laisves, šios šalys išlieka pastebimai panašios, nors Rusija 2012 m. prisijungė prie Pasaulio prekybos organizacijos, o Baltarusija – ne“, - rašo R. Astapenia.

„Abi šias valstybes vargina problemos dėl korupcijos, tačiau Baltarusijoje situacija geresnė nei Rusijoje, vertinant „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą, kuriame Baltarusija užima 123-ąją, o Rusija – 127-ąją vietą“, – pasvarstymais pasidalino straipsnio autorius.

„Matyt, Baltarusija niekada nebuvo vienintelė Europos diktatūra. Į Europos Tarybą įeinančiame Azerbaidžane yra šimtas politinių kalinių, žmogaus teisių situacija šioje šalyje siaubinga, taikomi autoritariniai įstatymai“, – rašo R. Astapenia.

„Svarbu pastebėti, kad Baltarusijos ir Azerbaidžano autoritarizmas daugiausiai problemų kelia patiems Baltarusijos ir Azerbaidžano gyventojams, tačiau Rusija kelia pavojų visam regionui“, – tęsia straipsnio autorius.

Anot R. Astapenios, Kremliaus veiksmai Ukrainoje ir dėmesys, kurio sulaukia autoritariškos priemonės Rusijos viduje, taip pat ir „akivaizdus A. Lukašenkos neutralitetas dėl Ukrainos krizės“ gali prisidėti prie santykių tarp Vakarų ir Baltarusijos perėjimo į naują lygį.

„Nors Baltarusija ir toliau išlieka ekonomiškai priklausoma nuo Rusijos, A. Lukašenka – priverstinis V. Putino vasalas. Jį labiau domina Baltarusijos neutraliteto palaikymas ir žemės ūkio produkcijos iš Vakarų reeksportavimas nei dalyvavimas konflikte ir visiškas Kremliaus palaikymas“, – įsitikinęs analitikas R. Astapenia.

Dabartinė situacija turi tapti ženklu Vakarų politikams, kurie tikėjosi, kad Rusija galiausiai demokratizuos Baltarusiją, mano straipsnio autorius. 

„Jie kaip tik turi padaryti viską, kas tik įmanoma, kad sustiprintų kontaktus tarp skirtingų valstybių gyventojų, liberalizuotų vizų režimą, padėtų baltarusiams sutvirtinti savo nacionalinį ir pilietinį identitetą. Šioje situacijoje gera pradžia galėtų tapti nenaudingos ir nusidėvėjusios etiketės atsikratymas“, – mano straipsnio autorius R. Astapenia.