Referendumas vyko tuo metu, kai Baltarusijos kaimynė Ukraina yra puolama Rusijos karių ir laukiama Maskvos ir Kijevo delegacijų susitikimo deryboms prie Baltarusijos sienos.
Centrinės rinkimų komisijos vadovas Igoris Karpenka sakė, kad už pataisas balsavo 65,16 proc. referendumo dalyvių, o prieš – 10,07 proc., pranešė Rusijos naujienų agentūros. Pasak I. Karpenkos, rinkėjų aktyvumas siekė 78,63 procento.
Kad pataisos įsigaliotų, balsuoti turi daugiau nei pusė rinkėjų ir ne mažiau kaip 50 proc. jų turi tam pritarti. Pataisydamas Konstituciją 67 metų A. Lukašenka seka Rusijos prezidento Vladimiro Putino pėdomis – šis 2020 metais pasirūpino balsavimu dėl konstitucinių pakeitimų, suteikusių jam galimybę išlikti valdžioje iki 2036 metų.
Konstituciniai pakeitimai taip pat suteikia imunitetą buvusiems vadovams už nusikaltimus, padarytus jų kadencijos metu. Rusija yra pagrindinė Baltarusijos sąjungininkė, o praėjusią savaitę A. Lukašenka leido Rusijos kariuomenei pasinaudoti Baltarusijos teritorija, kad iš šiaurės galėtų įsiveržti į Ukrainą.
Remiantis „Nuclear Threat Initiative“ ekspertų grupės duomenimis, Baltarusija paveldėjo daugybę sovietinių branduolinių galvučių po SSRS žlugimo 1991 m., jas vėliau perdavė Rusijai.
Pataisos sugrąžina prezidento kadencijos ribas, kurių anksčiau atsisakė A. Lukašenka, iki dviejų penkerių metų kadencijų, tačiau jos būtų taikomos tik kitam išrinktam prezidentui. Jei A. Lukašenka kandidatuotų būti perrinktas 2025 metais, jis galėtų likti valdžioje dar dešimt metų.