„Mes būtume suinteresuoti, kad krizė būtų kuo greičiau išspręsta“, – interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus.
V. Makėjus atkreipė dėmesį į pernykštį ES sprendimą nutraukti Baltarusijoje vykdomų pasienio infrastruktūros stiprinimo ir nelegalių migrantų prieglaudų statybos projektų finansavimą.
Šis žingsnis buvo žengtas, kai Vakarų šalys Baltarusijai dėl žiauraus susidorojimo su opozicija įvedė nemažai sankcijų.
Atsakydamas į tai Minskas sustabdė Readmisijos sutarties su Briuseliu galiojimą, pagal kurį Baltarusija privalėjo priimti atgal migrantus, kirtusius jos teritoriją ir patekusius į ES.
„Mes pasiūlėme Europos Sąjungai surengti konsultacijas šiuo klausimu, bet siūlymas buvo atmestas, – sakė V. Makėjus. – Nuo to laiko ne kartą siūlėme pradėti dialogą šiuo klausimu, tačiau teigiamo atsakymo negavome“.
Migrantai jau kelis mėnesius bando kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną, tačiau krizė šią savaitę pasiekė naują lygį, kai šimtai migrantų mėgino šturmuoti sieną, bet buvo atstumti Lenkijos pasieniečių.
Vakarų vyriausybės kaltina Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką, kad šis, keršydamas už sankcijas, vilioja juos į savo šalį ir siunčia į ES pasienį.
Lenkija apkaltino Minską „valstybiniu terorizmu“, nes jis grasinimais verčia migrantus nelegaliai kirsti sieną.
Baltarusija savo ruožtu apkaltino Lenkiją, kad ši pažeidžia tarptautines normas, nes blokuoja migrantus ir jėga juos atstumia.
Migrantai, daugiausia iš Artimųjų Rytų, galiausiai lieka šaltyje, įstrigę tarp dviejų šalių.
Minskas ir jo sąjungininkė Maskva kaltina Vakarų karines intervencijas, esą jos sukėlė krizes migrantų gimtosiose šalyse.
V. Makėjus interviu tvirtino, kad krizė kilo dėl „neapgalvotos ES politikos, susijusios su valstybingumo naikinimu daugelyje šalių“.
Jis sakė, kad Baltarusija imsis „pačių ryžtingiausių priemonių“, kad užkirstų kelią konfliktui pasienyje.