Gebėjimas atremti balistines raketas – viena pagrindinių sąjungininkių gynybos spragų. Tolimojo nuotolio ginklai, tokie kaip „Patriot“, kurių keletą NATO sąjungininkės padovanojo Ukrainai, yra labai brangūs.
„Akivaizdu, kad pasienio valstybės atsidūrusios sunkiausioje padėtyje, – antradienį interviu „Bloomberg“ sakė gynybos ministras Hanno Pevkuras. – Jei pasienio tautos jausis saugios, neabejotinai saugiau jausis ir Berlynas su Paryžiumi.“
NATO būstinė liepos mėnesį išsiuntė valstybėms narėms pasiūlymus dėl naujų gynybinių pajėgumų, o 2025 m. antrąjį pusmetį tikimasi suderinti visą aljansą apimantį susitarimą. Pasiūlymuose buvo nurodyti siūlomi išlaidų įsipareigojimai ateinantiems 20 metų.
Būtinybė skubiai pasirūpinti oro gynyba iškilo praėjusį savaitgalį, kai du Rusijos dronai nukrypo į Latvijos ir Rumunijos teritoriją. Latvija pareiškė, kad šalies galimybės identifikuoti dronus jos oro erdvėje ribotos, o gynybos ministras Andris Spruds trečiadienį per susitikimą su aukščiausiais NATO pareigūnais paragino sąjungininkes atsiųsti daugiau karinių padalinių.