Buvusio Europos Komisijos nario, 2016 metais užėmusio svarbią poziciją derybose dėl „Brexito“, komentarai sukėlė nuostabą ir nusivylimą Briuselyje, kur M. Barnier praleido nemažą dalį savo ilgos politinės karjeros.
Respublikonų partijos renginyje Nime ketvirtadienį M. Barnier pakartojo anksčiau išsakytą mintį dėl moratoriumo imigracijai paskelbimo ir pažadėjo įvesti naują tvarką, kad atvykėliams būtų sunkiau visam laikui įsikurti Prancūzijoje.
„Mes negalime viso to padaryti nesusigrąžinę mūsų teisminės nepriklausomybės, grėsmę nuolat keliant Europos Teisingumo Teismo (ETT) ir (Europos) žmogaus teisių konvencijos sprendimams ir nuostatoms arba mūsų pačių teisminių institucijų išaiškinimams“, – sakė jis partijos parlamentarams.
Liuksemburge įsikūręs ETT yra aukščiausios instancijos ES teismas, užtikrinantis, kad ES teisė būtų vienodai aiškinama ir taikoma visose ES šalyse. Tuo metu Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos laikymąsi užtikrina Strasbūre įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Jis kontroliuoja, kaip gerbiamos žmogaus teisės 47-iose Europos Tarybos šalyse, kurios ratifikavo minėtą konvenciją.
Diskreditavo savo darbą
M. Barnier pareiškė, kad norint sugrąžinti Prancūzijai „manevrų laisvę“, jeigu bus išrinktas, jis surengs referendumą dėl konstitucinių pataisų ir leidimo parlamentui kasmet nustatyti imigrantų kvotas.
Savo kalboje 70-metis politikas taip pat pareiškė, kad jam „iš tiesų nepatinka Europos suverenumo samprata“ ir „Vokietijos dominavimas“ ES.
„Aš žinau, apie ką aš kalbu“, – sakė jis.
Būdamas vyriausiasis ES „Brexito“ derybininkas M. Barnier vedė derybas su Jungtine Karalyste dėl jos išstojimo iš Europos Sąjungos, dažnai girdamas bendrijos kolektyvinę galią ir priešpastatydamas ją Londono egocentriškam nacionalizmui.
„Šie pareiškimai diskredituoja tą didžiulį darbą, kurį jis nuveikė Briuselyje, būdamas Europos komisaru ir ES „Brexito“ derybininku“, – pareiškė socialistų ir demokratų grupės vadovė Europos Parlamente Iratxe Garcia Perez.
„Stebėtina, kad tokį pareiškimą galėjo padaryti toks atsidavęs europietis“, – leidiniui „Politico“ sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as, artimai bendradarbiavęs su M. Barnier derybose dėl JK išstojimo iš ES.
M. Barnier šiuo metu nėra laikomas favoritu varžybose dėl teisės tapti Respublikonų partijos kandidatu prezidento rinkimuose. Už jį labiau populiarūs yra Xavier Bertrand'as ir Valerie Pecresse, tačiau partija dar nenusprendė, kaip rinks savo kandidatą.
M. Barnier sprendimas paversti migracijos problemą vienu pagrindinių savo darbotvarkės klausimų rodo visuomenės ir ypač jo partijos susirūpinimą dėl migracijos ir besikeičiančios demografinės padėties šalyje.
Sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ rugsėjo 7 dieną paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad maždaug du iš trijų prancūzų mano, jog „Prancūzijoje yra per daug užsieniečių“. Šiam teiginiui pritaria 85 proc. respublikonų rėmėjų.
Visuomenės apklausos rodo, kad dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinis sambūris (RN) lyderė Marine Le Pen tebėra 2022 metų balandį įvyksiančių rinkimų favoritai.
E. Macronas dar nepaskelbė, ar sieks antros kadencijos prezidento poste, nors dauguma mano, kad jis tai padarys.