Mojuodami raudonos ir geltonos spalvos Katalonijos vėliavomis, demonstrantai ėjo pagrindiniu miesto prospektu, skanduodami „Nepriklausomybė!“ Kai kurie formavo gyvąsias piramides pagal katalonų liaudišką tradiciją.
Ši demonstracija vyko per Katalonijos nacionalinę dieną, tvyrant didelei politinei įtampai.
Policija ir centrinė vyriausybė įvardijo visiškai kitokius tų renginių dalyvių skaičius. Pasak Barselonos policijos, 1,4 mln. žmonių dalyvavo eitynėse šiame pajūrio mieste ir 7,5 mln. gyventojų turinčio Katalonijos regiono sostinėje.
Tačiau Ispanijos centrinė vyriausybė tvirtino, kad demonstrantų buvo tik 520–550 tūkstančių.
Nepriklausomybės šalininkai demonstravo savo galią likus vos trims mėnesiams iki visuotinių rinkimų Ispanijoje, ketvirtojoje didžiausioje euro zonos ekonomikoje.
Apklausos rodo, kad už atsiskyrimą pasisakantys kandidatai gali užsitikrinti daugumą Katalonijos parlamente per rugsėjo 27 dieną vyksiančius rinkimus, likus trejiems mėnesiams iki Ispanijos visuotinių rinkimų.
Jeigu jie laimėtų, Katalonijos prezidentas Arturas Masas pažadėjo siekti, kad regionas, kurio ekonomika sudaro penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, per pusantrų metų taptų nepriklausomu.
„Kai žmonės pasisakys savo balsais, mes visi priimsime, ką nuspręs dauguma“, – ketvirtadienio vakarą sakė A.Masas, konservatyvių pažiūrų veikėjas, sudaręs aljansą su kairiosios pakraipos nacionalistais.
Škotijos ir Kanados pavyzdys
Konservatyvių pažiūrų Ispanijos premjeras Mariano Rajoy griežtai nepritaria Katalonijos nepriklausomybei ir referendumui. Pasak jo, dėl suverenumo klausimų turėtų balsuoti visi šalies žmonės.
A. Masas tvirtina, kad šį mėnesį vyksiantys vietos rinkimai taps faktiniu plebiscitu dėl nepriklausomybės, panašus į pernai surengtą referendumą Škotijoje ir 1980 bei 1995 metais – Kanados prancūzakalbėje Kvebeko provincijoje. Per visus tuos balsavimus atsiskyrimui buvo ištartas „ne“.
„Labiau norėtume referendumo kaip Kvebeke arba Škotijoje, bet mums vienintelis likęs kelias – organizuoti šiuos rinkimus“, – A. Masas sakė penktadienį.
Apklausos rodo, kad dauguma katalonų pasisako už referendumo idėją, nors nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų yra apylygiai.
Katalonų nacionalizmas iš naujo suklestėjo per pastarąjį Ispanijos ekonomikos nuosmukį. Separatistai sako, kad jų regionas yra nesąžiningai apmokestinamas centrinės Madrido vyriausybės, lyginant su iš jos gaunamu finansavimu.
„Kad ir kiek jie kalbėtų, kad negalime pasitraukti, mes žengsime į priekį, – sakė 38 metų demonstrantė Vida Domenech, apsigobusi geltonos ir mėlynos spalvos nepriklausomybės šalininkų vėliava. – Negalime leisti, kad būtume vienintelis regionas, kuris moka tiek daug ir gauna tiek mažai.“
Katalonijos nepriklausomybės priešininkų stovykla yra susiskaldžiusi.
Nauja kairiosios pakraipos parija „Podemos“, nusistačiusi prieš griežto taupymo politiką, pasisako už referendumą, bet pagrindinė opozicinė Socialistų partija žada federalinės konstitucijos reformą, kuri suteiktų Katalonijai daugiau galių.
M.Rajoy atsisako derėtis dėl nepriklausomybės ir nėra viešai pasisakęs apie galimybę pertvarkyti konstituciją.
Premjero pavaduotoja Soraya Saenz de Santamaria kaltino A.Masą pavertus tradicinę katalonų nacionalinę dieną „rinkimų kampanijos renginiu“.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas praėjusią savaitę perspėjo, kad Katalonija iškristų iš Europos Sąjungos, jeigu atsiskirtų nuo Ispanijos.
A.Masas nesutiko su šia pozicija ir sakė, kad naujos valstybės atsiradimas Europoje nebūtų naujiena.
„Trylika valstybių prisijungė prie ES per trumpesnį negu dešimtmečio laikotarpį. Ir septynios prieš 25 metus nebuvo nepriklausomos valstybės“, – pažymėjo jis.
Šimtmečiai laukimo
Vis dėlto daugelis katalonų tvirtina, kad separatistai kalba ne visų regiono žmonių vardu.
„Man šis reikalas jau įgriso“, – sakė Barselonoje gyvenantis 51 metų architektas Joanas Madorellas.
Demonstrantai, ėję 5 km ilgio maršrutu, nešė didelę geltoną simbolinę strėlę.
Spalvingos eitynes baigėsi oratorių kalbomis, o orkestras griežė tradicinę liaudies melodiją „Catalan rumba“.
„Laukiu nepriklausomybės su ypatingu entuziazmu“, – sakė 91 metų Joaquimas Batlle, kuris buvo kalinamas dėl katalonų nacionalizmo skatinimo generolo Francisco Franco diktatūros, mėginusios nuslopinti katalonų tapatybę, laikais.
„Laukėme to šimtmečius, ir tikiu, kad šis momentas atėjo“, – sakė J.Batlle, kuris ėjo ramsčiuodamasis lazda.