Libano sostinėje buvo matyti į dangų kylantys juodi dūmai. Pasak kariuomenės, gaisras apėmė sandėlį, kur laikoma variklio alyva ir padangos.

Iškart nebuvo aišku, kas sukėlė gaisrą objekte, kurį nuniokojo galingas sprogimas, nugriaudėjęs rugpjūčio 4-ąją. Tuomet sprogo beveik 3 000 tonų amonio nitrato, o smūgio banga išdaužė daug langų, durų ir sienų kelių kilometrų spinduliu.

Panikos apimti gyventojai skubėjo perspėti vieni kitus apie naują gaisrą. Vietos televizijos pranešė, kad įmonės, turinčios biurus šalia uosto, paprašė savo darbuotojų palikti tą rajoną. Libaniečių kariai uždarė palei uostą besidriekiantį svarbų kelią, nukreipdami eismą į kitas vietoves.

Per rugpjūtį driokstelėjusį sprogimą Libano sostinėje žuvo per 190 žmonių dar apie 6 500 buvo sužeisti, o tūkstančiai pastatų buvo apgadinti. To įvykio sukrėstus gyventojus, po mėnesio išvydusius naują didžiulį gaisrą, apėmė panika.

Policijos atstovas pulkininkas Josephas Msalamas pareiškė neturįs informacijos apie tai, kas vyksta uoste. Jis pridūrė, kad šiuo metu objektą kontroliuoja kariuomenė.

Paprašytas pakomentuoti pranešimus, kad gaisras kilo užsidegus alyvai ir padangoms, jis atsakė: „Nežinau. Tai gali būti konteineriai. Tikrai nežinau, kas ten yra.“

Beirute ketvirtadienį buvo kalbama, kad sukeltu gaisru siekta panaikinti po sprogimo likusius įkalčius. Uosto direktorius Bassemas al Qaisi radijui „Voice of Lebanon“ sakė, kad gaisras prasidėjo sandėlyje, kur buvo laikomos aliejaus statinės, vėliau ugnis persimetė ant netoliese sukrautų padangų.

„Dar anksti pasakyti, ar tai įvyko dėl karščio, ar kokios nors kitos klaidos“, – kalbėjo B. al Qaissi. Jis pridūrė, kad juodus dūmus sukėlė degančios padangos.

Gaisro sukeltą paniką lydi nerimas, kad uosto griuvėsiuose gali būti likę daugiau chemikalų. Anksčiau šį mėnesį kariuomenė pranešė netoli uosto esančiuose konteineriuose radusi daugiau nei keturias tonas amonio nitrato ir „su juo susitvarkė“.

Sprogimo apgriautame uoste dirbantys Prancūzijos ir Italijos cheminių medžiagų ekspertai aptiko daugiau nei 20 konteinerių su pavojingais chemikalais. Vėliau kariuomenė pranešė, kad šie konteineriai buvo išvežti iš uosto į saugią vietą.

Beiruto muchafazos vadovas Marwanas Abboudas ir pareigūnai ragino žmones vengti į uostą vedančių kelių, kad jais laisvai pravažiuotų ugniagesiai.

Tai jau antras gaisras uoste šią savaitę. Antradienį kilęs gaisras sukėlė aplinkinių paniką, tačiau buvo greitai užgesintas.

Rugpjūčio pabaigoje skelbta, kad Prancūzijos ir Libano kariai iš sprogimo sugriauto Beiruto uosto išvežė 8 000 tonų plieno ir betono, pagal svorį prilygstančių Eiffelio bokštui.

Daugiausia pastangų pastaruoju metu buvo skirta labiausiai per rugpjūčio 4 dienos sprogimą nukentėjusių uosto dalių valymui.

„Prireikė keturių dienų, kad išvežtume 8 000 tonų betono ir plieno“, – sakė po daugiau nei 180 gyvybių nusinešusios nelaimės valymo operaciją uoste koordinuojantis prancūzų leitenantas Paulinas.


„8 000 tonų – nuo tada, kai čia atvykome prieš penkias dienas. Svoriu tai prilygsta Eiffelio bokštui“, – sakė Prancūzijos civilinės inžinerijos pulkui priklausantis pareigūnas.

Anksčiau į Beirutą atvykęs milžiniškas prancūzų sraigtasparnių nešėjas „Tonnerre“ atgabeno dešimtis sunkvežimių ir kitos sunkiosios technikos griuvėsių valymui.

Po milžiniško cheminių medžiagų sprogimo Beiruto uoste, per kurį nuo žemės buvo nušluoti ištisi uosto sektoriai, liko 43 metrų gylio krateris, kurį užliejo jūra.

Sprogimo metu buvo apgriauti net dešimties kilometrų spinduliu nuo nelaimės vietos nutolę rajonai, sužeisti ten buvę žmonės.

Libano kariuomenės pulkininkas Yusefas Haidaras sakė, kad Beiruto uostas, per kurį į šalį patenka maždaug 90 procentų importo, šiuo metu veikia beveik puse savo buvusio pajėgumo.

„Praėjusią savaitę pajėgumas buvo 30 procentų, o šiandien kalbame apie 45“, – sakė jis per spaudos konferenciją Beiruto uoste.

Praėjus kelioms savaitėms po sprogimo, dėl kurio daugelis kaltina Libano valstybės aplaidumą, uoste vis dar galima pamatyti gausybę aplamdytų automobilių, konteinerių ir sugriuvusius sandėlius.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją