Benzinas į ugnį: kas gresia Europai po bevizio režimo su Turkija

Bevizis ES režimas su Turkija atrodo vis mažiau tikėtinas, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad ES sukurs precedentą ir nuspręs nuolaidžiauti Turkijai. Taip LRT.lt sako politologas Laurynas Kasčiūnas. Savo ruožtu politologas Mindaugas Puidokas pažymi, kad dėl to galėtų gerokai padidėti turkų atvykėlių į ES srautas. Jei šalys nesukurs patrauklaus atvykėlių integracijos mechanizmo, ateityje užprogramuoti stiprūs konfliktai.

Briuselio sprendimas įvesti bevizį režimą su Turkija sudarys pavojingą situaciją ES šalyse. Tokią nuomonę išsakė buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos MI6 vadovas seras Richardas Dearlove`as.

„ES pasiūlymas įvesti bevizį režimą 75 milijonams turkų, kad būtų sustabdytas migrantų srautas per Egėjo jūrą, yra nenormalus, – jo žodžius cituoja laikraštis „The Guardian“. – Tai tas pat, kaip laikyti benziną šalia ugnies, kurią mes mėginame užgesinti“.

Susitarimas tolsta

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad šalis neketina keisti antiteroristinių įstatymų mainais į bevizį režimą su ES. Žinia pasirodė praėjus maždaug parai po to, kai apie atsistatydinimą pranešė Ahmetas Davutoglu, Turkijos premjeras, susiderėjęs su ES dėl migracijos krizės suvaldymo ir priartinęs turkus prie bevizių kelionių į ES.

Savo ruožtu Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude`as Junckeris po to, kai Turkijos prezidentas kategoriškai atmetė vieną iš svarbiausių ES sąlygų, patikino, kad Europa neįves bevizio režimo turkams, jei Ankara neįvykdys savo įsipareigojimų pagal susitarimą dėl migrantų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas M. Puidokas pažymi, kad įvesti bevizį režimą pavyktų tik tuo atveju, jei Turkija įgyvendintų 72 punktų ES reikalavimus. Šiuo metu dar neįgyvendinti penki, iš kurių vienas – šalies antiteroristinių įstatymų pokyčiai.