Nušalimų patyrusią Elisabeth Revol ant 8 125 m aukščio Nanga Parbato viršukalnės išgelbėjo grupė elitinių Lenkijos alpinistų, kurie kopė ir naktį.
Grupė gelbėtojų, padedant Pakistano kariškiams, šeštadienio popietę rado prancūzę apie 6 km aukštyje ir pradėjo leistis su ja į 4 850 m aukštyje esančią pirmąją stovyklą, bet nesugebėjo pasiekti aukščiau įstrigusio lenko Tomaszo Mackiewicziaus, todėl turėjo priimti „baisų ir skausmingą“ sprendimą jį palikti.
„Sudie, Pakistane. Dar grįšiu kopti į Pakistano kalnus, bet ne į Nanga Parbatą, – atsisveikinimo žinutėje, kurią paskelbė Pakistano alpinizmo klubas, rašė E. Revol. – Ačiū visiems pareigūnams, įskaitant Pakistano armiją, Pakistano alpinizmo klubą ir vietos valdžią.“
Antradienį ji buvo nuskraidinta į Šveicariją ir pervežta per sieną į ligoninę Prancūzijos Aukštutinės Savojos regione, kur gydytojai įvertins jos rankų ir kairės kojos nušalimų laipsnį, taip pat ir tai, ar jai reikės amputacijų.
Jai taip pat bus pasiūlyta emocinė parama.
„Ji patyrė stresą, kuris neapsiriboja nušalimais“, – sakė dr. Fredericas Champly, kuris vadovaus jos gydymui. Tačiau jis pridūrė, kad alpinistai dažnai pasižymi „stipria psichika“.
Beprecedentės gelbėjimo pastangos
Prancūzė ir lenkas įstrigo vėlai ketvirtadienį bandydami nusileisti į vieną stovyklų. Naktį ant šlaito jie turėjo praleisti be palapinės, esant žemai oro temperatūrai ir stipriam vėjui.
Gelbėjimo misija buvo organizuota, kai penktadienį buvo nustatyta įstrigusių alpinistų buvimo vieta. Vienas alpinistas per žiūronus pastebėjo E. Revol, mėginančią nusileisti žemyn, o T. Mackiewiczius atrodė įstengiantis tik ropoti – veikiausiai dėl patirtų nušalimų.
Gelbėjimo misijoje dalyvavo keturi alpinistai, nuskraidinti Pakistano kariuomenės sraigtasparniais iš K2 – antrosios aukščiausios pasaulyje viršukalnės – bazinės stovyklos.
Ryšį su ekspedicijos nariais palaikęs Pakistano alpinistas Karimas Shahas sakė, kad šios gelbėjimo pastangos neturi precedento alpinizmo istorijoje: komanda nusileido 1 200 metrų visiškoje tamsoje, pavojingu maršrutu, nesinaudodami pritvirtintu lynu.
„Tokio kopimo dar niekas nėra atlikęs, – AFP sakė K. Shahas. – Daugeliui žmonių tam reikėtų 2–3 dienų, o jie tai atliko per aštuonias tamsos valandas.“
Gelbėjimo komanda buvo dalis lenkų ekspedicijos, siekusios tapti pirmaisiais alpinistais, žiemos metu įkopusiais į K2. Žiemą kopimui palankios dienos yra retos, o dėl audrų oro temperatūra gali labai smarkiai nukristi.
Komanda buvo evakuota sraigtasparniu, po pusšeštos valandos leidimosi į Nanga Parbato pirmąją stovyklą, anksti sekmadienį.
Vėliau E. Revol buvo nuskraidinta į Pakistano sostinę ir paguldyta į ligoninę. Buvo pranešama, kad ji patyrė „labai didelius rankų ir kojų nušalimus“.
Šiaurės Pakistane esantis Nanga Parbatas yra devintas pagal aukštį pasaulio kalnas.
Daugiau kaip 30 alpinistų žuvo mėgindami įkopti į Nanga Parbatą. Pirmą kartą į šį kalną buvo įkopta 1953 metais.
Pernai liepą mėgindami įkopti į Nanga Parbatą dingo ir veikiausiai žuvo du alpinistai iš Ispanijos ir Argentinos.
Žiemą į šį kalną pirmą kartą buvo įkopta tik 2016 metais. K2 lieka vienintelis daugiau kaip 8 tūkst. m kalnas, kuris žiemą dar nebuvo įveiktas.