„Neįtikėtina, kad D. Trumpas priėmė pasiūlymą“, – Jenny Townas, Johnso Hopkinso universiteto JAV ir Korėjos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas.
„Žinia ganėtinai šokiravo. Nuostabą sukėlė ne Kim Jong Uno pasiūlymas, bet D. Trumpo sutikimas. Tie, kurie skatino pradėti JAV ir Šiaurės Korėjos dialogą, galvoje turėjo visiškai ką kita“, – sakė J. Townas.
„D. Trumpas privalo suprasti, kad toks jo žingsnis sulauks labai daug kritikos, todėl jis turi būti pajėgus tą kritiką atremti. Aišku, labai svarbu paskelbti racionalų, nuoseklų pranešimą. Deja, neatrodo, kad D. Trumpas būtų tokio tipo pranešimų meistras“, – pridūrė jis.
Detalių nuorodų dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos D. Trumpas greičiausiai nepateiks – ir tai savaime suprantama, tačiau, J. Towno nuomone, jis tikrai turėtų pademonstruoti tam tikrą spaudimą ir reikalauti, kad būtų „tęsiamas branduolinių ginklų ir raketų bandymų moratoriumas, taip pat į kosmosą leidžiamos įrangos moratoriumas, sustabdyta daliųjų medžiagų gamyba ir į šalį sugrąžinti inspektoriai“.
„Gudrus Kim Jong Uno manevras“, – Jeffrey Lewisas, Midlberio tarptautinių tyrimų instituto Rytų Azijos ginklų neplatinimo programos vadovas.
„Tai tikrų tikriausia Šiaurės Korėjos filmo pabaiga. Šiaurės Korėja kuria branduolinius ginklus ir balistines raketas, šitaip priversdama atvykti JAV prezidentą į Pchenjaną“, – sakė J. Lewisas, užsimindamas apie serialą „The Country I Saw“ („Šalis, kurią mačiau“).
„Tai neįtikėtinai gudrus Kim Jong Uno ėjimas. Tai tarsi žinutė, kad Saddamas [Husseinas] ir [Muammaras al] Gaddafi jau beginkliai – mirę, o Kim Jong Unas baigė branduolinių ginklų kūrimo programą ir susitarė dėl susitikimo su JAV prezidentu“, – aiškina J. Lewisas.
„Su Pchenjanu, aišku, reikia kalbėtis, bet tik nepradėti daryti šitokių nuolaidų“, – įsitikinęs specialistas.
„Optimizmas turi būti saikingas“, – Alexandra Bell, Ginklų kontroliavimo ir neplatinimo centro specialistė, buvusi valstybės departamento tarnautoja
„Ypač daug priežasčių pasitikėti Kim Jong Unu tikrai neturime, nors ir stengtis išvengti didelio konflikto, žinoma, reikia. Šį pasiūlymą turėtume vertinti su saikingu optimizmu ir išsikelti realistiškus trumpalaikius tikslus“, – sakė A. Bell.
„Tokio pasiūlymo niekas negalėjo nei tikėtis, nei įsivaizduoti, todėl neneigsiu, kad jis išties atrodo per geras, kad būtų galima tuo patikėti. Vis dėlto tai pasiūlymas, kurį verta priimti, bet elgtis tada reikia ypač atsargiai ir apdairiai. Būtina siekti, kad bandymai liktų įšaldyti kuo ilgiau“, – sakė ji.
„Derybos branduolinio ginklavimosi klausimais trunka mėnesius, o kartais ne vienus metus. Baltieji rūmai turi būti pasirengę ilgoms, o kartais ypač stringančioms deryboms“, – pridūrė A. Bell.
„Šypsokimės, linksėkime, bet su niekuo nesutikime“, – Mintaro Oba, buvęs JAV diplomatas, dirbęs politikos Šiaurės Korėjos atžvilgiu srityje.
„Jei galėčiau ką nors pasakyti D. Trumpui, patarčiau linksėti, šypsotis ir demonstruoti prielankumą visiems pasiūlymams, galintiems priartinti prie branduolinio ginklo atsisakymo ir taikos įsivyravimo. Tačiau sutikti su niekuo negalima. Negalima ir atmesti kokių nors galimybių, tinkamai nepasitarus su patikimais patarėjais, ypač diplomatais“, – sakė M. Oba.
„Būtų nedovanotina, jei D. Trumpas į susitikimą atvyktų neturėdamas drąsaus ir sumanaus pasiūlymo, kurį pateikus Šiaurės Korėja turėtų priimti sprendimą. Šitaip būtų galima patikrinti, ar Pchenjanas pakankamai pasiryžęs judėti pažangos keliu“, – aiškino M. Oba.
Specialistas atkreipė dėmesį, kad Kinija, kuriai per ankstesnius derybų raundus tekdavo bene svarbiausias vaidmuo, šįkart liko nuošaly. Vis dėlto jis priminė, kad „Korėjos pusiasalio pasidalijimas Kinijai visada buvo parankus. Ji nori įsitikinti, kad situacija stabili ir galima įtampa niekaip negresia Kinijos saugumui. Pekinas progresu būtų patenkintas“, – pridūrė M. Oba.
„Kim Jong Unas gali pareikalauti per daug“, – Frankas Aumas, ekspertas Šiaurės Korėjos klausimais iš JAV taikos instituto.
„Kadangi Kim Jong Unas jau ryžosi kai kurioms nuolaidoms (pavyzdžiui, sutiko pristabdyti branduolinius ir raketų bandymus, taip pat sutiko, kad JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos vyktų taip, kaip buvo suplanuota) ir negavo nieko mainais, tektų labai stebėtis, jei Kim Jong Unas per susitikimą būtų pasirengęs pateikti begalę pasiūlymų“, – mano F. Aumas.
„Kaina, kurios Šiaurės Korėja gali pareikalauti sutikdama atsisakyti ginklų, JAV gali būti tiesiog per aukšta. Tai gali būti, pavyzdžiui, reikalavimas atšaukti JAV pajėgas iš Pietų Korėjos arba nutraukti JAV ir Pietų Korėjos aljansą“, – svarsto F. Aumas.
„Šiaurės Korėja taip pat gali nesutikti leisti vykdyti stebėjimo, kuris būtinas, siekiant užtikrinti, kad branduolinio ginklo atsisakymo procesas vyksta sklandžiai. Dar Šiaurės Korėja gali sutikti nusiginkluoti, tačiau per daug ilgesnį laikotarpį, nei norėtų JAV“, – vardijo galimus variantus F. Aumas.
Tuo metu Kinija palankiai vertina ir „visiškai pritaria“ planuojamam JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimui, penktadienį sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
„Labai džiaugiamės, kad Šiaurės Korėja ir JAV galiausiai žengė šį žingsnį. Viliamės, kad visos suinteresuotosios šalys gali parodyti politinę drąsą ir priimti politinius sprendimus, siekiant taikiai išspręsti Korėjos konfliktą“, - teigė atstovas Gengas Shuangas ir pridūrė, kad Pekinas palaiko problemų sprendimą per dialogą.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat palankiai sutiko žinią apie numatomą D. Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimą ir pavadino jį „žingsniu teisinga kryptimi“.
„Tikimės, kad šis susitikimas įvyks. Neabejotinai, būtina normalizuoti padėtį aplink Korėjos pusiasalį“, - sakė S. Lavrovas.
Šiaurės Korėjos vadovui Kim Jong-unui pasiūlius JAV prezidentui susitikti, D. Trumpas priėmė pasiūlymą. JAV vadovas į šį pasiūlymą atsakė teigiamai ir pridūrė, jog nori pats įsitikinti, ar Kim Jong-unas atsisakė savo branduolinių ambicijų, ir yra pasirengęs tai padaryti „iki gegužės“. Gautomis žiniomis, Šiaurės Korėja pasirengusi iki to laiko nevykdyti raketų ir branduolinių bandymų.
Paradigmos pokytis
Dešimtmečius trunkančios Pchenjano pastangos susikurti branduolinį ginklą, kuriuo galėtų smogti žemyninei Jungtinių Valstijų daliai, kėlė nuolatinį galvos skausmą ne vienai Baltųjų rūmų administracijai.
D. Trumpas pasirinko strategiją sugriežtinti sankcijas, padidinti diplomatinį spaudimą ir reguliariai grasinti karine jėga.
Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime pažymima, jog kol kas bus toliau laikomasi „maksimalaus spaudimo“ strategijos.
„Nekantriai laukiame Šiaurės Korėjos denuklearizacijos. Iki tol visos sankcijos ir maksimalus spaudimas turi būti tęsiami“, – rašoma jame.
Tačiau viršūnių susitikimo perspektyva liudija paradigmos pokytį.
Šiaurės Korėjos lyderiai siekė tiesioginių derybų su JAV prezidentais, tačiau jie visi griežtai atmesdavo tokią idėją kaip bandymą siekti strateginio pariteto, kurio nėra.
Dabar Pchenjanui, regis, pavyko pasiekti savo tikslą, mainais pažadėjus tik laikiną branduolinių bandymų sustabdymą.
D. Trumpui tai yra rizikingas gambitas. Kim Jong Uno tėvas Kim Jong Ilas ne kartą yra naudojęs galimų derybų ir denuklearizacijos kortą bandydamas vilkinti laiką, užsitikrinti švelnesnes sankcijas ar įvaryti pleištą tarp Pietų Korėjos ir jos sąjungininkių.
Visgi šį sprendimą galima palyginti su Richardo Nixono vizitu į komunistinę Kiniją ar Baracko Obamos apsilankymu Kuboje, pakursčiusiais geresnių santykių viltį.