Deja, kovoti su ilgapirščių mafija sekasi sunkiai: nepilnamečiai vagišiai paprastai suimami ir vėl paleidžiami. Todėl Berlyno policija pataria sostinės gyventojams bei svečiams patiems imtis prevencijos – gintis nuo kišenvagių budrumu. Vilties, kad reikalai pagerės, teikia naujausia kriminalinės policijos sėkmė: pusmetį trukęs tyrimas padėjo susekti kišenvagių tinklą.
Teigiamos žinios policijai ir teisėsaugai verktinai reikėjo, nes ligi šiol visuomenę pasiekdavo tik informacija apie sėkmingą kišenvagių veiklą. Miesto gyventojų ir svečių patiriami nuostoliai matuojami milijonais eurų, o išsiaiškintų vagysčių skaičius siekia vos keturis procentus.
Pareigūnai pakartotinai suimdavo vis tuos pačius mergaites ir vaikinukus iš Rumunijos. O jų aukos neretai sakėsi buvusios apvogtos tuo metu, kai kilo ar leidosi eskalatoriumi. Dėl to tarptautinė kišenvagių mafijos paieškų operacija ir pavadinta „Scara rulanta“ (rumuniškai - „eskalatorius“).
Stebėjimo kameromis užfiksuotose scenose matyti, kaip vagišiai apšvarina jaunuolį, padedantį nešti laiptais neįgaliųjų vežimėlį, moterį, aukštyn velkančią sunkų nešulį, garbaus amžiaus vyriškį, kuriam, akivaizdu, sunkiai sekasi „kovoti“ su eskalatoriaus laiptais, - rašoma dienraštyje „FAZ“.
Jie – jauni, daugiausia 16 ar 17, kai kurie – vos 14 metų, o jau profesionalai. Dažniausiai veikia
dviese ar trise: vienas pridengia auką nuo nepageidautinų žvilgsnių, o kitas, prisiartinęs iš užpakalio, ištraukia piniginę iš kišenės, rankinės ar kuprinės. Viskas tetrunka keletą sekundžių. Auka vagystę pastebi gal tik po kelių valandų, o vagišius netrukus jau taikosi į kitą kišenę. „Jie naudojasi kiekviena proga, apvaginėja vos ne minutės ritmu,“ – sako Federalinės policijos tyrimui vadovaujantis Markus Hausteinas.
Pėdsakai tyrėjus atvedė į Rumuniją
Nepilnamečiai vagišiai tiek suįžūlėję, kad užsiima savireklama: socialiniuose tinkluose jie afišuojasi savimi pasitikinčių nugalėtojų pozomis, pasivadinę „darbo brigada“, - atskleidė regioninės Berlyno ir Brandenburgo televizijos kanalo RBB žurnalistiniai tyrimai. Ko ir nesipuikuoti, jei vieno kišenvagio dienos „uždarbis“ siekia iki 3250 eurų? Kaip išsiaiškino tyrėjai, mažiausia gaujos bosų vienam kišenvagiui nustatyta dienos „norma“ - 300 eurų.
Jie apgyvendinami pigiuose viešbučiuose, iš kurių rytais traukia į „darbą“ - skersai išilgai miesto. Pamainomis dirbančios grupės susideda iš dviejų, trijų, o kartais ir keturių asmenų, - jei vienas jų dar tik mokosi „amato“.
Vienas iš kišenvagystės darbo pasidalijimo principų – kuo skubiau perduoti grobį tarpininkams, kad įkliuvę policijai ilgapirščiai neturėtų su savimi didesnės sumos. Neretai jau tą pačią dieną ar netgi valandą grobis per grynųjų pinigų perlaidos bendrovę „Western Union“ pasiekia galutinį tikslą – Rumuniją.
Tėvai tiesiog treniruoja savo vaikus vagystėms
Jasų mieste, esančiame 20 kilometrų nuo sienos su Moldova, gyvena apie 1000 romų, iš viso septynios giminės, – išsiaiškino ten apsilankę televizijos kanalo RBB žurnalistai. Elena Motas, pati romė ir Jasų apskrities valdžioje atsakinga už šią tautinę grupę, žurnalistams sakė, jog visame romų kvartale tik vienas vienintelis asmuo turi nuolatinį darbą, o vienas gauna pensiją. „Didžioji dauguma čia gyvena iš elgetavimo arba vagysčių bei kitos nusikalstamos veiklos. „Tai, kad į Vakarus vykstama vogti, čia yra tapę normaliu dalyku“, - apgailestavo E. Motas.
Koks tai pelningas verslas, demonstruoja Comos T., Rumunijos televizijoje vadinamas „romų princu“ arba „gangsterių bosu“. Jo šeimos klanas viešpatauja skaitlingoje romų bendruomenėje. Neseniai prabangus Comos T. sūnaus vestuvių eskortas sustabdė visą transporto eismą miesto centre: grindiniu riedėjo „Ferrari“, tūkstančiai svečių šoko gatvėse. Puotauta ir linksmintasi, suprantama, ir už Berlyno gyventojų bei jo turistų pinigus.
Bet panašu, kad pinigų srautas iš šio pelningo šaltinio, bent jau kuriam laikui, sumažės. Mat, Vokietijos kriminalinei policijai pavyko susekti trijų romų šeimų kišenvagių tinklą, organizuojamą iš Jasų miesto. Paaiškėjo, jog iš 350 šių šeimų narių 79 buvo įtraukti į nusikalstamą sistemą, 54 iš jų vagiliavo Berlyne. Jų „darbdavius“ - tris tėvų poras bei 21 metų vyrą Vasilę C. – vokiečių kriminalinė policija drauge su vietos teisėsauga suėmė Rumunijoje ir Ispanijoje.
„Tragiška yra tai, kad kišenvagių gaujoms vadovauja tėvai“, – dienraščiui „FAZ“ sakė prokuroras Dirkas Eckertas. „Tėvai siunčia savo vaikus į Berlyną vagiliauti. Iš to šios šeimos ir gyvena, tai yra tarsi kokia šeimos firma.“
Visų išguiti atrado Berlyną
Anksčiau kišenvagiai iš Rumunijos traukė Paryžiun. Ten jie savo „verslą“ buvo įsukę taip smagiai, kad apsaugininkai nebesugebėjo nuo kišenvagių apginti turistų, dėl ko trumpam netgi buvo tekę uždaryti Luvro muziejų bei Eifelio bokštą. Paryžius reagavo: griežtai persekiodamas bei bausdamas ilgapirščius bei šviesdamas turistus.
Tuomet miklusis „darbo desantas“ patraukė prie Reino. Tačiau iš ten juos netrukus išstūmė profesionalūs vagys iš Maroko. „Prieš juos mes neturėjom jokių šansų“, - prisipažino RBB televizijos žurnalistams romų kišenvagių gaujos narys, pasivadinęs „Costel“ vardu.
Jo žodžius dienraščiui „Berliner Morgenpost“ patvirtino Federalinės policijos tyrėjas Lichtenbergas: „Kelne, Dortmunde ar Diuseldorfe įsitvirtinus gaujoms iš Šiaurės Afrikos, pietryčių europiečiams teko trauktis tolyn į Rytus.“ Berlyne sąlygos „darbui“ pasirodė itin palankios, nes čia teisėsauga kurį laiką į kišenvagystes buvo linkusi numoti ranka – kaip į mažmožius.
„Esam bejėgiai, nes neturim jokios galimybės pasodinti jų į teisiamųjų suolą, – dar šių metų kovo viduryje skundėsi dienraščiui „Die Welt“ anonimišku likti panorėjęs policijos pareigūnas. – Kišenvagį pagavus, policijos nuovadoje užrašomi jo asmens duomenys, o jis pats paprastai paleidžiamas.“
Kad kišenvagių aktyvumas tiesiogiai susijęs su teisėsaugos požiūriu į vagystes, puikiai atskleidžia statistika: 2014 metais Šiaurės Reino Vestfalijos sostinėje Diuseldorfe šimtui tūkstančių gyventojų teko 1400 registruotų apvogimo atvejų, Vokietijos sostinėje Berlyne – 600, o Bavarijos sostinėje Miunchene – tik 206. Policija aiškina tai Bavarijos teisėsaugos griežtumu, – tarp kišenvagių tas garsas netrunka pasklisti, ir jie renkasi savo „veiklai“ vietas, kur net ir sučiupti už rankos lieka nenubausti.
„Rumunijoje jie neturėjo jokios alternatyvos“
Tai argumentas, kuriuo nusikaltėlius iš Jasų teisina advokatai ir socialiniai darbuotojai. Postsocialistinėje Rumunijoje romai diskriminuojami, „tenykščios visuomenės dauguma nenori čigonų“. Be to, jei kuris bendruomenės narys mėgina išsiveržti iš nusikalstamumo gniaužtų, tą klanas izoliuoja.
„Mes paprasčiausiai esam labai neturtingi, – skaitė teismui 42 metų kišenvagių mamos Somnos C. pasiaiškinimą jos advokatė. – Du kambariai su malkomis kūrenama krosnimi septyniems asmenims.“ Kadangi jos anūkė, aštuoniolikametės „Norikos“ dukra, serganti bronchine astma, buvę reikalingi brangūs vaistai. Dėl to „Norika“ ir pradėjusi vogti. Pati Somna anksčiau dirbusi samdoma lauko darbininke, bet „nuo to laiko, kai pas juos ten demokratija, tokiems žmonėms kaip aš darbo nebėra.“ Savo pareiškimą beraštė moteris pasirašė padėdama tris kryžiukus.
Turi pasiteisinimą ir 21-erių kišenvagis Vasilė C., – jį globojančiai socialinei darbuotojai Rosemarie Lehmann jaunuolis pasipasakojo, jog jo tėvai niekada nėra dirbę, tik ėję elgetauti arba „vogti maistui“. Vaikystėje jis patyręs tikrą pragarą, buvęs labai ligotas, svėręs tik 40 kilogramų, pagaliau turėjęs perimti atsakomybę už visą šeimą. „Argi gali žmogus, turėjęs šeimoje tokį pavyzdį, elgtis kitaip?“ – klausia socialpedagogė. Be to, ir valstybė nesirūpinanti šiais jaunais žmonėmis.
Kiek tiesos esama šiuose sučiuptų vagišių ir jų tėvų pasiteisinimuose, sunku nustatyti. Vis dėlto šįsyk jiems ir graudžiausiais pasiteisinimais nepavyks išsisukti ir teks bent keleriems metams sėsti į kalėjimą – teismo procesas tebesitęsia.
Stengdamiesi įsijausti į nusikaltėlius, nei teisėsaugos atstovai, nei socialiniai darbuotojai neturėtų užmiršti ir nusikaltimo aukų. Kaip nurodo Berlyno policijos Kriminalinės paieškos skyriaus vyriausiasis komisaras Patrickas Schwarzas, vagilių potencialios aukos neretai yra vyresnio amžiaus žmonės, moterys ir turistai. „Vagys tikslingai renkasi silpnesnius,“ - sako jis. Atjautos principu jie nesivadovauja.
Policijos perspėjimai turistams
Dažna vagišių auka tampa Berlyną pamėgę turistai. „Jie paprastai būna sutelkę dėmesį į ką kita, dažnai su savimi turi nemažas sumas grynųjų. 15 procentų Berlyno kišenvagių aukų 2015 metais buvo turistai,“ - informuoja dienraštyje „Berliner Morgenpost“ sostinės policijos viršininkas Klausas Kandtas.
Be to, jis perspėja, kad pramogų kvartaluose vagystės neretai baigiasi smurtu. „Nusikaltėliui ne visada pavyksta veikti mikliai, aukai bandymą apvogti pastebėjus, jį apspinta nusikaltėlio bendrai ir padeda fizine jėga apginti grobį. Jie nusiteikę pergalei,“ – vaizdavo galimą scenarijų pareigūnas.
Berlyno policijos viršininkas prisipažino: „Represinėmis priemonėmis šių problemų mes neišspręsime. Todėl daugiau dėmesio skiriame švietimui ir raginame žmones būti budrius.“
Berlyno policija pataria būti itin atsargiems išsiimant pinigus iš bankomatų, pataria viešose vietose neskaičiuoti grynųjų, neprarasti budrumo transporto priemonėse, aikštėse, kitose susibūrimo vietose bei renginiuose, ypač jei aplinkui prasideda susistumdymas.
Jau praėjusiais metais Vokietijos sostinės policija ėmėsi internetinės akcijos, „twitterio“ paskyroje paskelbdama vietas, kuriose labiausiai siautėja kišenvagiai. Praverstų su šiuo sąrašu susipažinti ir į Berlyną susiruošusiems lietuviams:
- Aleksandro aikštė (Alexanderplatz) / Po liepomis (Unter den Linden) / Friedrich gatvė
- Kurfürstendamm gatvė / Tauentzien gatvė / Breitscheid aikštė
- Hakešerio (Hackescher) aikštė
- Parlamento ir vyriausybės kvartalas
- Špandau (Spandau) senamiestis
- Schloß gatvė Berlyno Šteglico (Steglitz) rajone
- Karlo Markso gatvė (Karl-Marx-Straße) / Saulės alėja (Sonnenallee) / Hermano aikštė
- Autobusų linijos 100, 109, 119 ir 200, metro (U-Bahn) linijos 6, 7 ir 9, visi tarp West- ir Ostkreuz kursuojantys tramvajai
- didieji prekybos centrai
- masinių susibūrimų vietos, kaip antai Kalėdų mugė arba šventiniai renginiai.