Berlyno siena galvose: paaiškino, kodėl Vokietijoje stiprėja Putino šalininkų populiarumas

Prieš 35 metus griuvo Berlyno siena ir prasidėjo Vokietijos susivienijimo procesai. Dabar šią šalį yra ištikusi krizė. Likus kelioms dienoms iki jubiliejinių metinių, subyrėjo „šviesoforinės koalicijos“ vyriausybė. Ekonomikos padėtis – sudėtinga. Rytų Vokietija balsuoja už kraštutinius dešiniuosius ir kraštutinius kairiuosius – AfD ir Sahros Wagenknecht aljansą. Apie tai, kaip Vokietijos susivienijimas atsiliepia dabartinei situacijai šalyje ir visoje Europoje, „Delfi“ pasakojo Vokietijos politologas Aleksejus Jusupovas, vadovaujantis su Socialdemokratų partija susijusio Vokietijos Frydricho Eberto fondo Rusijos programai.

– Su kokiu bagažu Vokietija sulaukė 35-ųjų susivienijimo metinių?

– Vokietijos rytai, žinoma, puikiai iliustruoja tai, kad nereikėtų skubėti daryti kokių nors galutinių išvadų. Imant požiūrį į Vokietijos suvienijimą, taip nutiko keletą kartų. Viena vertus, atrodė, kad Vokietijos istorija jau baigėsi, kad tai XX a. laiminga pabaiga, ir Helmutas Kohlis tikėjosi, kad dar jo valdymo laikotarpiu ši tema praras savo aktualumą – rytų vokiečiai integruosis, o VDR politikai ir partijos nugarmės į užmarštį kaip marksistinės – lenininės praeities atgyvenos.

Tai beveik pažodinės citatos iš jo interviu, kuriuos jis davė po susivienijimo. Jam atrodė, kad jis, suvienijęs šalį, užbaigė svarbiausią bet kurio Vokietijos kanclerio nuo XIX a. pradžios darbą, kad tai buvo istorija su laiminga pabaiga, istorinis kompromisas.

– Tačiau dabar Vokietijos politinėje arenoje svarbų vaidmenį vėl pradeda vaidinti Oskaras Lafontaine`as, tuometinis H. Kohlio oponentas, buvęs socialdemokratas ir populistinės kairiųjų partijos lyderės Sahros Wagenknecht vyras. Ką tai reiškia anų metų įvykių kontekste?