Berlyne, 3,7 milijono gyventojų turinčiame mieste, tik kartą trumpai valdė moteris. Nuo 1947 iki 1948 m. socialdemokratė Louise Schroeder vadovavo administracijai kaip einanti mero pareigas.
Suskaičiavus maždaug 99 proc. balsų, SPD išsiveržė į priekį, gavusi 21,4 proc. balsų, o žalieji ir jų svarbiausia kandidatė Bettina Jarasch surinko 18,9 proc. balsų.
Šiuo metu Berlyną valdo koalicinė vyriausybė, kuriai vadovauja SPD kartu su kraštutinių kairiųjų „Die Linke“ ir žaliaisiais. Nors koalicijos variantai dar neaiškūs, vis dar įmanomas ir dabartinės koalicijos tęstinumas, nes „Die Linke“ laimėjo 14 proc. balsų.
Centro dešinės krikščionys demokratai (CDU) yra treti su 18,1 proc. balsų. Vis dėlto jiems pakanka balsų koalicijai sudaryti, šios partijos kandidatas Kai Wegneris sakė, kad jo partija kandidatavo siekdama nutraukti dabartinę koaliciją Berlyne.
Kraštutinių dešiniųjų AfD gavo 8 proc., o verslą skatinantys laisvieji demokratai (FDP) – 7,1 proc. balsų.
Dabartinis Berlyno meras Michaelis Muelleris iš SPD nusprendė daugiau nekandidatuoti į žemės parlamentą, palikęs kitiems varžytis, kas valdys daugiausia kairiųjų pažiūrų miestą.
Berlyne teisę balsuoti turėjo apie 2,45 mln. žmonių, nors ne viskas klostėsi sklandžiai. Kai kurie balsavimo biuleteniai dingo, Berlyno maratonas sukėlė vėlavimą. Kai kurios rinkimų apylinkės veikė ilgiau nei planuota. Berlyniečiai turėjo stovėti ilgose eilėse, kad galėtų atiduoti savo balsus. Vis dėlto Berlyno regiono rinkimų komisarė Petra Michaelis sakė nemananti, kad rinkimų rezultatai dėl vėlavimo bus iškraipyti.