Penktadienį pasitraukė svarbi pagrindinė šalies valdančiosios koalicijos narė, sukeldama chaosą ir teisinių ginčų grandinę, kuri supančios V. Zelenskiui rankas. Paleisti parlamentą yra būtina prieš šaukiant pirmalaikius rinkimus, bet Ukrainos įstatymai numato, jog prezidentas to negali padaryti, jei nėra valdančiosios koalicijos.
Tai bus pirmas didžiulis išbandymas televizijos žvaigždei ir politikos, nukreiptos prieš valdžios aparatą, kurstytojui, kuris per balandį vykusius prezidento rinkimus didele persvara įveikė Petro Porošenką. Jeigu V. Zelenskis pasieks savo išsikeltų tikslų, kitoks, nenacionalistinis, antikorupcinis populizmas, kuris formuojasi Rytų Europoje, gali pradėti demonstruoti savo gyvastį – ir labiau nei tikėtina, savo trūkumus.
Ukrainoje prezidentas turi gana plačių įgaliojimų, ypač saugumo, gynybos ir užsienio politikos srityse, bet parlamentas renka premjerą ir kontroliuoja pagrindinius ministrų kabineto paskyrimus. Neturėdamas daugumos teisėkūros organe, jis turi ribotą įtaką esminėms sferoms vidaus politikoje, kuri nulems jo populistinio projektą sėkmę arba nesėkmę.
Volodymyras Zelenskis, rengęs originalią, naujovišką, socialinėmis medijomis paremtą kampaniją, pasižymi tokia pat varomąja jėga, kuri leido Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pasiekti kontrolės parlamente gana greitai po pergalės rinkimuose.
Per rinkimus V. Zelenskis buvo remiamas partijos „Liaudies tarnas“, pavadintos tokiu pat pavadinimu kaip ir populiarus televizijos serialas „Tautos tarnas“ , kuriame komikas vaidino istorijos mokytoją, netikėtai tapusį valstybės vadovu. Viešosios nuomonės apklausa, kuri gana tiksliai nuspėjo prezidento rinkimus, atrodo daug žadanti. Grupė turėtų surinkti apie 30 proc. balsų, daugumą. V. Zelenskio šansai suformuoti valdančiąją koaliciją yra dideli.
Tačiau šį pranašumą jis galėtų tuščiai iššvaistyti, jeigu lauktų spalio 27 dieną numatytų naujo parlamento rinkimų.
Geriausias variantas V. Zelenskiui – surengti pirmalaikius rinkimus. Tačiau pagal Ukrainos Konstituciją tai leidžiama tik tuo atveju, jeigu parlamento partijoms nepavyksta suformuoti koalicijos bent per 30 dienų laikotarpį (ir dar dviem, dar mažiau tikėtinais atvejais) ir likus daugiau nei šešiems mėnesiams iki tos dienos, kai baigiasi parlamento kadencija.
„Liaudies fronto“ partija, kuri iš Ukrainos valdančiosios koalicijos vienašališkai pasitraukė penktadienį, mėgina pasinaudoti šiomis galiojančiomis taisyklėmis, tikėdamasi išlaikyti palamentą iki pat jo kadencijos pabaigos. Remiantis kitomis Ukrainos įstatymų interpretacijomis, galutinė parlamento paleidimo data yra arba gegužės 27 d., arba birželio 14 d, - abiem atvejais anksčiau nei baigsis 30 dienų laikotarpis, numatytas bandymams suformuoti naują valdančiąją daugumą.
„Liaudies frontas“, tarp kurios pagrindinių šalininkų minimos tokios politinės figūros kaip vidaus reikalų ministras kaip Arsenas Avakovas, neturi ko daug prarasti. Jai dabar svarbūs du dalykai: galimybė suteikti lojalistams dar kelis mėnesius įtakingoje bei potencialiai pelningoje valdžios struktūroje ir laikas, per kurį galėtų atrasti stipriausią politinę jėgą ir prie jos prisišlieti.
Be to, po penktadienį žengto žingsnio grupė tikisi užsiimti geresnes derybines pozicijas su P. Porošenkos partija, kuri greičiausiai taps pagrindine opozicine jėga parlamente.
Bet tokie manevrai nebūtinai suveiks. Galima būtų ginčytis ir tvirtinti, kad valdančioji koalicija, sudaryta po 2014 m. rinkimų, subyrėjo 2016 metais, kai ją paliko dvi partijos ir premjeras Arsenijus Jaceniukas atsistatydino.
Nuo tada Volodymyro Hroismano vyriausybė panėšėjo į mažumos vyriausybę: ji visomis išgalėmis stengėsi užsitikrinti parlamento daugumą savo pasiūlymams. V. Zelenskis galėtų pareikalauti iš šios koalicijos koordinatorių įrodymų dėl koalicijos faktinio egzistavimo, pateikiant pasirašytą jos narių pavardžių sąrašą.
Netgi be „Liaudies fronto“ gudrių taktinių manevrų V. Zelenskiui, tam, kad paleistų parlamentą, būtų tekę tvirtinti, kad šalis neturi valdančiosios koalicijos priimant bet kurį sprendimą.
Per praėjusį mėnesį vykusį balsavimą V. Zelenskis pažadėjo paleisti Aukščiausiąją Radą, nes ji esą neatstovauja žmonių interesams, ir sušaukti pirmalaikius rinkimus. Jo komanda ragina surengti pirmalaikius rinkimus ir savo vidinėse diskusijose aktyviai svarsto įvairius su tuo susijusius planus.
Kyla klausimas, ar V. Zelenskis, kurio inauguracija įvyko gegužės 20 dieną, yra pasiruošęs sugriežtinti toną ir ignoruoti įstatymų leidėjų pastangas jam trukdyti. Vaizdo įrašas, paskelbtas jo feisbuko paskyroje gegužės 10 dieną, leido spėti, jog jis yra tam nusiteikęs ir gali užsiimti griežtesnę poziciją.
Įraše jis ragino įstatymų leidėjus paspartinti savo sprendimus jo inauguracijos dieną ir liautis laikytis įsikibus savo mandatų. Jis taip pat prilygino P. Porošenką, paskubėjusį paskutinę minutę paskelbti apie paskyrimus kariuomenėje ir teismų struktūroje, su viešbučio svečiu, kuris bando nusiaubti švediškąjį stalą, jau išsiregistravus iš viešbučio.
Tai, kad V. Zelenskis nusprendė paleisti parlamentą iškart po savo inauguracijos, reiškia, jog jis, bent jau kol kas nusiteikęs rimtai ir pasirengęs „nusausinti Kijevo pelkę“.
Bet jis bus stebimas po padidinamuoju stiklu, ieškant galimų ženklų, bylojančių apie perdėtą lojalumą oligarchui ir verslo partneriui Igoriui Kolomoiskiui, kuris praėjusią savaitę grįžo į Ukrainą iš Izraelio, kur buvo išvykęs dėl kaltinimų finansiniais nusikaltimais.
Oligarchas buvo apkaltintas neteisėtai pasisavinęs lėšų iš banko, kuris jam priklausė ir kurį vėliau Ukraina nacionalizavo.
V. Zelenskis įrodė galįs rengti stiprias rinkimų kampanijas ir laimėti rinkimus. Dabar jam reikia įrodyti, kad jis pajėgus vadovauti šaliai ir pasirinkti nepaperkamus asmenis, kurie padėtų išformuoti supuvusį šalies valdžios aparatą, tuo pat metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebedaro karinį bei ekonominį spaudimą Kijevui.
Išrinktasis prezidentas negalės spręsti šių problemų iki rudens pabaigos, – nebent jis išdrįstų stoti prieš užsispyrusį parlamentą, iškart po savo inauguracijos.
Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.