Valdžios atstovai Havajuose įspėjo nesiartinti prie lavos srautų, tekančių į vandenyną. Kai labai karšta lava pasiekia vėsų vandenį, susidaro vandenilio chlorido garai (angl. dar vadinami „laze“), kurie patenka į orą kartu su mažytėmis stiklo dalelėmis.
Kaip rašoma įspėjime, minėti garai su smulkiomis stiklo dalelėmis dirgina plaučius, akis ir odą, be to, jie juda be vėjo ir gali bet kada staigiai pakeisti judėjimo kryptį.
Sekmadienį pranešta, kad vandenyną pasiekė du lavos srautai, vienas – šalia MacKenzie valstybinio parko, todėl uždarytas 137-as greitkelis tarp Kamaili ir Pohoiki kelių.
Vienas žmogus gana sunkiai sužalotas – sėdintį namų prieangyje jį aptėškė lavos srautas. Kaip rašo „Honolulu Star Advertiser“, jam – rimtas kojos sužalojimas.
Ugnikalnis suaktyvėjo ir išsiveržė gegužės 3 d., nuo to laiko jame pastebėta daugiau nei 20 įtrūkimų.
Evakuota apie 2 000 gyventojų, kita vertus, gyvenimas Havajų Didžiojoje saloje teka įprasta vaga, turizmo srityje veikla vyksta visu pajėgumu, salos oro uostai veikia.
Iš viršūnės kraterio ketvirtadienį išsiveržus Havajų Kilauėjos ugnikalniui, pelenų pliūpsniai kilo į daugiau kaip 9 km aukštį.
JAV Geologijos tarnybos (USGS) geofizikas Mike'as Poland'as ketvirtadienį patvirtino, kad įvyko sprogstamasis išsiveržimas.
Maždaug už 40 km nuo ugnikalnio viršūnės yra atsivėrusios apie 20 stemplių, iš kurių besiliejanti lava sunaikino daugiau kaip dvi dešimtis namų ir privertė evakuoti apie 2 tūkst. gyventojų.
Havajų policijos departamentas nurodė, kad greitkelyje netoli įvažiavimo į Havajų ugnikalnių nacionalinį parką, atsirado plyšių.
Didžioji parko dalis jau beveik savaitę yra uždaryta lankytojams.
Pareigūnų manymu, sprogstamasis išsiveržimas gyvybių pareikalauti neturėtų, jei žmonės laikysis atokiau nuo to parko. Kilauėja yra vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių.
1924 metais įvykus dideliam išsiveržimui iš viršūnės kraterio, žuvo vienas žmogus, o akmenys, pelenai ir dulkės iš kraterio veržėsi 17 dienų.