„Žvelgiant atgal, mes pamirštame, kokia sunkiai pasiekta ir kokia nepaprasta tada buvo taika“, – sakė J. Bidenas trečiadienį kalbėdamas Alsterio universitete Šiaurės Airijos sostinėje.
Prie konflikto sureguliavimo tuomet daug prisidėjo Jungtinės Valstijos su tuomečiu prezidentu Billu Clintonu.
„Jūsų istorija yra mūsų istorija, – sakė J. Bidenas. Tačiau dar svarbiau: jūsų ateitis yra Amerikos ateitis“.
Taika ir gerovė yra neatsiejami dalykai, pabrėžė airiškų šaknų turintis demokratų politikas. Šiaurės Airijos bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo tada, kai 1998 m. buvo pasiekta taika, padvigubėjo. „Prognozuoju, kad jis patrigubės, jei ir toliau viskas klostysis teisinga linkme“, – sakė J. Bidenas.
Daugelis amerikiečių įmonių esą suinteresuotos investuoti Šiaurės Airijoje. Taikos išsaugojimas buvusioje neramumų provincijoje esą yra abiejų partijų Jungtinėse Valstijose prioritetas.
1998 m. Didžiojo penktadienio susitarimas užbaigė dešimtmečius trukusį kruviną konfliktą tarp abiejų Airijos dalių susivienijimo šalininkų, kurių dauguma yra katalikai, ir Šiaurės Airijos sąjungos su Didžiąja Britanija rėmėjų, kurių daugumą sudaro protestantai.
Tačiau ir praėjus ketvirčiui šimtmečio, Šiaurės Airijoje nesiliauja įtampa ir politinis paralyžius. Didžiausia protestantų junionistų partija DUP nesutinka su „Brexit“ taisyklėmis ir atsisako jungtis prie vyriausybės. Parlamentas taip pat negali susirinkti.
J. Bidenas gyrė vasarį pasiektą susitarimą dėl ginčo tarp Londono ir Briuselio sureguliavimo. Jis pareiškė viltį, kad regiono parlamentas ir vyriausybė Šiaurės Airijoje jau netrukus vėl galės dirbti.
Iš Belfasto J. Bidenas atvyko į Dubliną. Čia jis ketina susitikti su įvairiais politikais, taip pat ieškoti savo protėvių šaknų.